Tokelau

Tokeláu, 1916–46 Sjungos sãlos (Union Islands), 1946–76 Tokeláu sãlos (Tokelau Islands), salų grupė Ramiojo vandenyno vidurinėje dalyje, Polinezijoje; Naujosios Zelandijos valda. Bendras plotas 10,1 km². Apie 1500 gyventojų (2020). Tokelau sudaro 3 koraliniai atolai: Nukunono (sausumos plotas 5,4 km²; susideda iš 24 salelių, supančių 98 km² ploto lagūną), Fakaofo (2,6 km²; 62 salelės, 50 km² lagūna), Atafu (2,1 km²; 42 salelės, 15 km² lagūna). Tokelau paviršiaus aukštis 2,4–4,5 metro. Klimatas tropinis jūrinis. Per metus iškrinta 3000 mm kritulių. Auginama kokosai, bananai, duonmedžiai, melionmedžiai. Žvejyba. Turizmas. Didžiausia gyvenvietė – Fakaofo (Tokelau administracinis centras).

Salas 1765 atrado anglų jūrininkas J. Byronas.

Teisinė padėtis

Pagal 1948 Tokelau aktą (keistas 1970), Tokelau – Naujosios Zelandijos valda. Tokelau formalus vadovas – Didžiosios Britanijos karalius (karalienė), kuriam Naujojoje Zelandijoje atstovauja jo skiriamas generalgubernatorius, Naujajai Zelandijai Tokelau atstovauja Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ir prekybos ministro skiriamas administratorius. Įstatymus leidžia vienų rūmų parlamentas – Generalinis Susirinkimas (General Fono), jį sudaro 20 narių, renkamų visuotiniais tiesioginiais rinkimais remiantis proporciniu 3 atolų (Atafu ir Fakaofo atstovauja po 7, Nukunono – 6 nariai) atstovavimo principu trejiems metams, taip pat vyriausybės nariai. Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, kurią sudaro 3 atolų lyderiai (Faipule) ir 3 kaimų merai (Pulenuku); nariai kasmet išsirenka vadovą. Kiekviename atole yra Vyresniųjų taryba (Taupulega), vadovaujama lyderio, vykdomosios valdžios funkcijas atlieka merai. Bylas nagrinėja Naujosios Zelandijos Aukščiausiasis Teismas, komisarai. Nacionalinė šventė – vasario 6 – Waitangi diena.

Tokelau vėliava

Tokelau herbas