Tòkijo procèsas, teismo procesas, kuriame kaip karo nusikaltėliai buvo nuteisti 25 Japonijos vadovai. Vyko 1946 05 03–1948 11 12 Tokijuje.
Proceso eiga
Teisė tarptautinis karinis tribunolas, sudarytas iš 11 valstybių atstovų Sąjungininkų okupacinės kariuomenės vado D. MacArthuro įsakymu. Buvo teisiami 28 asmenys, kaltinami nusikaltimais taikai ir žmoniškumui, tarp jų – 4 buvę ministrai pirmininkai, 11 buvusių ministrų, 8 aukšti karo vadai. Kaltinimai buvo grindžiami diplomatiniais, kariniais, kitais Japonijos išleistais dokumentais, kurie pateko Sąjungininkams. Iš viso įvyko 818 vieši teismo posėdžiai, buvo apklausta 1194 liudytojai. Tribunolas pripažino, kad Japonija kariavo agresyvų karą, siekė užkariauti kitas valstybes, kad teisiamieji darė sunkius nusikaltimus taikai ir žmoniškumui, organizavo masines žudynes ir kitus karo nusikaltimus.
Tokijo proceso posėdis (1946 05 15)
Nuosprendis
Nuosprendis paskelbtas 1948 11 12. Septyni kaltinamieji (Kendži Doihara, Koki Hirota, Seiširo Itagaki, Heitaro Kimura, Akira Muto, Ivane Macui, H. Todžio) nuteisti mirties bausme pakariant (nuosprendis įvykdytas 1948 12 23), šešiolika – laisvės atėmimu iki gyvos galvos, vienas (Šigenori Togo) – 20 metų, vienas (Mamoru Šigemicu) – 7 metus laisvės atėmimo.
Per teismo procesą du teisiamieji (O. Nagano ir J. Macuoka) mirė, vienas (japonų militarizmo ideologas Šiūmei Okava) pripažintas nepakaltinamu.
Po proceso
Visi nuteistieji laisvės atėmimo bausmėmis, kurie nemirė kalėjime, 1950–56 buvo paleisti, o M. Šigemicu vėliau net tapo užsienio reikalų ministru. Vis dėlto Tokijo procesas turėjo daug įtakos tarptautinės baudžiamosios teisės plėtotei.