toleráncija (lot. tolerantia – kantrybė), kitokios nuomonės, pažiūrų, tikėjimo, įsitikinimų gerbimas, pakanta.
Tolerancijos samprata
Tolerancija gali būti būdinga individualiai arba kolektyvinei elgsenai tam tikroje socialinėje, kultūrinėje, religinėje, virtualioje ar kitoje aplinkoje. Išreiškia daugumos arba opozicijos reakciją į nepalaikomą ar mažumai priklausantį individą ar jų grupę. Priešinga antisemitizmui, diskriminacijai, homofobijai (baimė, panieka homoseksualams, jų diskriminacija; homoseksualumas), ksenofobijai, marginalizacijai, radikaliam nacionalizmui, patyčioms, prietarams, rasizmui, segregacijai, seksizmui, socialiniams stereotipams, stigmatizavimui (stigma), šovinizmui. Toleranciją tiria sociologija, psichologija, ji dažnai svarbi politikoje, religijoje.
skulptūra Už toleranciją (skulptorius Volkmar Kühn, bronza, 2001, Gera, Vokietija)
Tolerancijos idėjos
J. Locke’as Laiške apie toleranciją (A Letter Concerning Toleration 1689), Voltaire’as Traktate apie toleranciją (Traité sur la tolérance 1763) skleidė toleranciją įvairiems tikėjimams ir laisvamaniams. Tolerancijos idėjos Europoje ėmė populiarėti 19 amžiuje. Knygoje Apie laisvę (1859) J. S. Millis teigė, kad bet kokie įsitikinimai (net visiškai ar iš dalies klaidingi) niekada neturėtų būti slopinami, nes jie naudingi bendrajam gėriui. 20–21 a. tolerancijos idėją daugiausia gynė ir plėtojo liberalizmo ir libertarizmo atstovai (J. Rawlsas, R. Nozickas, R. Dworkinas, W. Kymlicka ir kiti). K. R. Popperis, J. Rawlsas, M. Walzeris svarstė vadinamąjį tolerancijos paradoksą – ar reikėtų toleruoti netolerancijos apraiškas ir netolerantiškus individus. H. Marcuse manė, kad grynoji tolerancija galėtų leisti totalitarizmui ir daugumos tironijai įsigalėti.
Istorija
Tolerancija istoriškai pirmiausia buvo susijusi su religija. 1579 Utrechto unijoje pirmą kartą Europos istorijoje įteisinta pozicija, draudžianti persekioti žmones dėl jų tikėjimo. Olandijoje įteisinta kitamanystė – nustota deginti eretikus ir raganas, persekioti kitamanius ir žydus. 1689 Didžiosios Britanijos Parlamentas paskelbė Tolerancijos aktą, kuriuo suteikė tikėjimo laisvę nonkonformistams. 1789 Prancūzijos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje skelbiama, kad žmogui negalima trukdyti turėti savo nuomonę.
Jungtinių Tautų 1948 priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija skelbia, kad kiekvienas žmogus turi teisę į minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę. 20 a. tolerancijos samprata daugiau imta sieti su skirtingomis etninėmis grupėmis ir rasėmis, įvairiomis mažumomis (pvz., tautinės mažumos), subkultūromis, politinėmis ir kitomis pažiūromis ar ideologijomis, seksualine orientacija ir kita. 1995 Jungtinių Tautų paskelbtoje Tolerancijos principų deklaracijoje pabrėžiama, kad tolerancija yra ne nuolaidžiavimas, malonė ar pataikavimas, bet aktyvus ir pozityvus požiūris, kurį lemia žmogaus visuotinių teisių ir laisvių supratimas ir pripažinimas, pagrįstas pagarba viso pasaulio kultūrų įvairovei ir skirtingos raiškos formoms.
Nuo 1995 UNESCO iniciatyva lapkričio 16 dieną minima Tarptautinė tolerancijos diena.
-kitamanystė; -tikėjimo laisvė; -pakantumas