tolimatis

atstumų matavimo optiniu tolimačiu schema: ABC – lygiašonis trikampis, l – bazė, h – matuojamasis atstumas, β – viršūnės kampas

lazerinis tolimatis

tolmatis, prietaisas atstumui nuo stebėtojo iki objekto nustatyti. Būna optinis ir elektroninis. Optiniai tolimačiai būna pastovaus kampo ir pastovios bazės. Nustatant atstumą (lygiašonio trikampio ABC aukštinę h) matuojama arba kintama bazė l (kai viršūnės kampas β pastovus), arba kintamas kampas β (kai bazė pastovi); atstumas apskaičiuojamas. Daugiausia naudojamas pastovaus kampo siūlinis tolimatis. Jį sudaro žiūronas su 2 lygiagrečiais siūleliais matymo lauke; tarp siūlelių esanti matuoklės atkarpa, padauginta iš tam tikro pastovaus skaičiaus, lygi atstumui iki objekto. Elektroninių tolimačių veikimo principas grindžiamas laiko, per kurį tolimačio signalas (elektromagnetinių, akustinių bangų) pasiekia objektą ir grįžta atgal, matavimu. Jie būna elektrooptiniai (arba šviesos; pvz., lazerinis tolimatis yra vienas lidarų), radijo, akustiniai tolimačiai. Pagal elektromagnetinių bangų sklidimo trukmės nustatymo būdą skiriami impulsiniai, faziniai, mišrūs.

Tolimačiai naudojami geodezijoje, fotografijoje, elektroniniai tolimačiai – dar ir astronomijoje, kosmonautikoje, karyboje, akustinis tolimatis – jūrų gyliui matuoti.