Masaryk Tomáš Garrigue (Tomašas Garigas Mãsarikas) 1850 03 07Hodonín 1937 09 14Lány (Vidurio Čekijos kr.), Čekoslovakijos valstybės veikėjas. J. Masaryko tėvas.
1872–76 studijavo filosofiją Vienos universitete. 1879–82 dėstė šiame, 1882–1914 – Prahos universitete. 1883–94 redagavo žurnalą Athenaeum, 1893–1914 – Naše doba, 1889–1914 bendradarbiavo leidžiant žurnalą Čas. Šiuose leidiniuose išdėstė savo politines ir filosofines koncepcijas.
Su bendraminčiais K. Kramářu ir J. Kaizliu suformavo naują politinę kryptį – realizmą (nuo 1890 realistai atstovavo jaunačekiams). 1891–1893 ir 1907–14 Austrijos parlamento deputatas. 1893 pasitraukė iš jaunačekių (nepritarė jų radikalumui), 1900 įkūrė realistinę Čekijos liaudies partiją (1905–18 Čekijos pažangos partija), jai vadovavo. Parengė Čekijos autonomijos Austrijos-Vengrijos imperijoje programą. Smerkė šovinizmą, klerikalizmą ir antisemitizmą. 1914 12 išvyko į užsienį, tapo čekų emigracijos vadovu (savo politinę veiklą per Pirmąjį pasaulinį karą aprašė knygoje Svĕtova revoluce / Pasaulinė revoliucija 1925). Kritikavo Austrijos-Vengrijos užsienio politiką, rėmė jos tautų teisę į nepriklausomybę, siekė sukurti Čekoslovakijos valstybę. Čekų tautos ateities politinę ir filosofinę sampratą išdėstė knygose Rusija ir Europa (Rusko a Evropa 1913) ir Naujoji Europa: Slavų požiūriu (Nová Evropa: Stanovisko slovanské 1920).
Tomáš Garrigue Masaryk
1916 Paryžiuje įkūrė Čekoslovakų nacionalinę tarybą ir jai vadovavo. 1917 organizavo čekų karinius legionus Prancūzijoje, Italijoje ir Rusijoje (Čekoslovakų korpusas Rusijoje). Nuo 1918 04 veikė Jungtinėse Amerikos Valstijose: siekė sutelkti čekų ir slovakų tautas (Pittsburgho susitarimas, 1918 05), užmegzti ryšius su rusinais; įtikino prezidentą T. W. Wilsoną, kad žlugus Austrijai-Vengrijai būtina paskelbti naujųjų šalių nepriklausomybę.
Paskelbus Čekoslovakijos nepriklausomybę (1918 10 28) 1918 11 14 išrinktas pirmuoju jos prezidentu, buvo juo iki 1935 12. Laikomas nepriklausomos Čekoslovakijos valstybės įkūrėju ir vadovu, vadintas prezidentu išlaisvintoju. Respublikos ir demokratinio valdymo šalininkas. Priklausė valdančiajai Hrado (Pilies) grupuotei, rėmė į Prancūziją orientuotą užsienio politiką. Dėl prastos sveikatos atsistatydino ir nutraukė politinę veiklą.
L: K. Čapek Pašnekesiai su T. G. Masaryku Vilnius 1994.
1644