Tomaszów Mazowiecki (Mazòvijos Tomãšuvas), miestas Lenkijos vidurinėje dalyje, Lodzės vaivadijoje, į pietryčius nuo Lodzės; apskrities centras.
59 388 gyventojai (2021).
Tomaszów Mazowiecki įsikūręs prie Pilicos (Vyslos intakas) ir Wolbórkos upių santakos. Pro Tomaszów Mazowiecki eina Varšuvos–Prahos plentas; geležinkeliai į Lodzę, Skarżysko‑Kamienną, Radomą. Tomaszów Mazowiecki – tekstilės pramonės centras (Mazowia S. A., Tomtex S. A. bendrovių vilnonių audinių fabrikai, kilimų fabrikas Dywany Weltom). Automobilių dalių, keraminių plytelių (Ceramika Paradyż Sp. z o. o.) gamyba, kvarcinio smėlio rūšiavimo cechas (prie Tomaszów Mazowiecki yra kvarcinio smėlio klodų), siuvimo, odos, maisto (paukštienos, konditerijos) pramonė. Lodzės laisvosios ekonominės zonos padalinys. Turizmas.
Lodzės, Radomo aukštųjų mokyklų filialai. Krašto muziejus (Ostrowskių rūmuose). Pilicos upės skansenas (Pilicos baseino vandens malūnų istorija, karo trofėjai ir kita), jo filialas – požeminė turistinė trasa Groty Nagórzyckie (buvusios kvarcinio smėlio kasyklos). Miesto teritorijoje yra gamtos (kraštovaizdžio) rezervatas Niebieskie Źródła.
Architektūra
Bažnyčios – evangelikų liuteronų Švenčiausiosios Trejybės (1832), katalikų Šv. Antano Paduviečio (1864, architektas H. Marconi, rekonstruota 1891, architektas K. Wojciechowskis), evangelikų Išganytojo (1902), rūmai – Ostrowskių (1812, dabar muziejus), Pieschų (1895), rotušė (1927). Prie miesto – Šv. Martyno bažnyčia (1746).
Istorija
Rūdkasių gyvenvietė įkurta 1788. 1793–1807 priklausė Prūsijai, 1807–15 – Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijai (Lenkijos karalystei).
Miesto teisės suteiktos 1830. 19 a. išsiplėtė, pastatyta metalurgijos įmonių, vienas pirmųjų meninių kilimų fabrikų Europoje, nutiestas geležinkelis Koluszkos–Dęblinas.
1918–39 priklausė Lenkijai, tapo svarbiausiu kilimų gamybos centru. 1939–45 buvo okupuotas nacių Vokietijos, 1940–42 veikė žydų getas (20 000 kalinių, iš jų 15 000 išvežti į Treblinką).
20 a. pabaigoje Tomaszów Mazowiecki smuktelėjo, sumažėjo gamyklų ir gyventojų. 1948–75 ir nuo 1999 – apskrities centras.
2271