tomzmas, scholastinės filosofijos kryptis – krikščioniškojo mokymo ir Aristotelio filosofijos sintezė, išreiškianti tikėjimo ir proto dermę.
Tomizmo atsiradimas
Pradininkas Tomas Akvinietis. Atsirado kovoje su augustiniškuoju spiritualizmu ir lotyniškuoju averoizmu. Nuo 1309 tomizmas yra oficiali dominikonų ordino doktrina, 1323 kanonizavus Tomą Akvinietį ilgainiui tapo Bažnyčios mokymu. 1879 popiežius Leonas XIII enciklikoje Aeterni Patris paskelbė, kad tomizmas yra vienintelė teisinga katalikybės filosofija, t. y. amžinoji filosofija (philosophia perennis).
Tomizmo principai
Šv. Tomas rašo padedamas angelų (dailininkas Guercino, aliejus, 1662, Šv. Dominyko bazilikos Bolonijoje kolekcija)
Svarbią vietą tomizme užima esmės, esaties ir jos transcendentalinių savybių apibūdinimas. Aristotelinė būties samprata tomizme yra papildyta esme ir esatimi, substancija tampa materijos, formos, esmės ir esaties junginiu. Tomizmo substancijos koncepcija leido pagrįsti teologinę nuostatą, kad esmė ir esatis nevienodai reiškiasi Dieve ir kūriniuose. Dieve esmė ir esatis sutampa, bet kūrinijoje skiriasi, nes kūriniai esatį (buvimą) gauna iš Kūrėjo. Esmė, t. y. prigimtis, yra esaties akto subjektas, kuris esmei teikia realumą ir buvimą. Daiktai egzistuoja ne dėl savo prigimties, bet dėl to, kad Dievas jiems suteikė buvimą. Ontologiškai tiriant esatį išskiriamos jos transcendentalinės savybės: vienis, tiesa, gėris, grožis. Transcendentalijos apibrėžiamos kaip visuotinės esinio savybės, kurios skiriasi tik mąstyme ir neapriboja esinio apimties. Tomizmas transcendentalų vienį apibūdina neigimo prasme, kaip išreiškiantį aktualų esinio nedalumą.
Tiesa ir gėris esiniui suteikia tam tikro santykio prasmę: tiesos atveju – santykio su intelektu, gėrio atveju – santykio su valia, tiesos ir gėrio sąsaja išreiškia grožio transcendentaliją.
Tomizmo sklaida
Žymiausi tomistai: dominikonai G. Capreolo (1380–1444), T. de Vio (1469–1534), F. de Vitoria (plėtojo prigimtinės teisės teoriją), D. de Soto (plėtojo ekonominę teoriją), D. Báñezas (1528–1604), jėzuitai F. Suárezas ir L. de Molina. 19 amžiaus antroje pusėje tomizmas atgimė kaip neotomizmas. Po Vatikano II susirinkimo (1962–1965) tomizmas patyrė krizę. Šiuolaikinis tomizmas (transcendentalinis – J. Maréchalis, K. Rahneris, B. Lonerganas, analitinis tomizmas – G. E. M. Anscombe, P. T. Geachas, ir kiti), rekonstruodamas Tomo Akviniečio teorijas, naujai interpretuoja tomistinį mokymą.
Tomizmas ir Lietuva
Lietuvoje tomizmas ėmė plisti 16 amžiaus antroje pusėje ir vyravo iki 18 amžiaus. Žymiausi tomizmo atstovai: M. Smigleckis, P. Viana.
L: S. Kowalczyk Bendroji metafizika Vilnius 2001.
1204