Campanella Tommaso (Tomazas Kampanelà), tikr. vardai Giovanni Domenico 1568 09 05Stilo (Kalabrija) 1639 05 21Paryžius, italų filosofas. Dominikonas (1583). 1599 apkaltintas dalyvavimu sąmoksle prieš ispanų valdžią Kalabrijoje; suimtas, kalintas (1602–26). 1634 pabėgo į Prancūziją. Kardinolo A.-J. de Richelieu patarėjas.
Pažiūros
T. Campanella filosofijoje rėmėsi sensualistų, gamtos filosofų idėjomis, iškėlė mokslinio stebėjimo ir eksperimento svarbą, kritikavo tik Aristotelio idėjomis paremtą pasaulėžiūrą. Gynė G. Galilei (veikalas Galileo apologija /Apologia pro Galileo 1622). Įgytą žinojimą (additus) skyrė nuo įgimto (inditus), teigė, kad pastarasis ankstesnis už bet kurį kitą pažinimą ir jį nulemia. T. Campanella manė, kad protu suvoktą religiją galima suderinti su apreikštąja. Veikale Apie daiktų sielą ir magiją (De sensu rerum et magia 1620) gamtą suprato kaip gyvą organizmą, kurio atskiros dalys t. p. yra gyvos ir sugeba justi.
Politinės filosofijos veikaluose Ispanijos monarchija (Monarchia di Spagna apie 1600), Politikos aforizmai (Aforismi politici 1601), Mesijo monarchija (Monarchia del Messia 1607) teigė, kad religija (teisinga ar klaidinga) yra pagrindinė ir stipriausia vienijanti jėga politiniame gyvenime, nes ji valdo ir suburia sielas, nuo jos priklauso visi kiti ryšiai tarp žmonių. Žmonių vienijimosi į politines sąjungas priežastimis laikė Dievą, išmintingumą ir naudingumą. Utopijoje Saulės miestas (La città del sole 1602, lietuvių kalba 1979) vaizdavo idealią teokratinę valstybę, kurioje derinamas politinis ir religinis valdymas.
Tommaso Campanella (dailininkas Francesco Cozza, aliejus, apie 1638, Oiseʼos departamento muziejus Beauvais)
Kiti veikalai
Kiti veikalai: Filosofija, įrodyta pojūčiais (Philosophia sensibus demonstrata 1589), Apie krikščionių monarchiją (De monarchia Christianorum 1593), Politinis dialogas prieš liuteronus, kalvinus ir kitus eretikus (Dialogo politico contra Luterani, Calvinisti ed altri eretici 1595), Triumfuojantis ateizmas (L'ateismo trionfato 1607), Theologia (1613), Atnaujintos filosofijos įvadas (Prodromus philosophiae instaurandae 1617), Astrologia (1630) Medicina (1635), Realioji filosofija (Philosophia realis 1637), Racionalioji filosofija (Philosophia rationalis 1638), Metaphysica (1638). Parašė veikalų apie mediciną, ekonomiką, etiką, gramatiką, istoriografiją, retoriką, magiją ir kita. Sukūrė eilėraščių (rinkinys Scelta 1622).