Tomo Slavo sukilimas

Tòmo Slãvo sukilmas, vienas didžiausių sukilimų Bizantijoje, vykęs 820–825. Vadovavo Mažosios Azijos temos turmarchas (karininkas) Tomas Slavas (apie 760–823). Svarbiausios priežastys: didėjantys mokesčiai valstiečiams, gilėjantis ekonominis ir socialinis atotrūkis tarp valstiečių ir dinatų, ikonodulų ir ikonoklastų religinė nesantaika (ikonoklazmas). Dalyvavo valstiečiai bendruomenininkai, stratiotai, pabėgę vergai, kaimo ir miesto varguomenė, paulikionai ir kitų eretinių judėjimų šalininkai, rėmė gyventojai slavai. Sukilimas apėmė beveik visą Mažąją Aziją, dalį Trakijos ir Makedonijos. Sukilėlius rėmė arabų Kalifatas. 821 Tomas Slavas Antiochijoje karūnuotas imperatoriumi. Užėmę imperatoriškąjį laivyną 821 gruodį sukilėliai apsupo Konstantinopolį, bet 822 pabaigoje apsuptį nutraukė dėl tarpusavio nesutarimų ir Bulgarijos chano Omortago (jį imperatorius Mykolas II pasikvietė į pagalbą) kariuomenės puolimų. 823 dalis sukilėlių apsupta Arkadiopolyje, Tomas Slavas paimtas į nelaisvę ir po žiaurių kankinimų spalį nužudytas. Sukilimas tęsėsi kai kuriose Trakijos ir Mažosios Azijos vietovėse, galutinai numalšintas tik 825.