tomogrãfija (gr. tomos – dalis, sluoksnis + graphō – rašau), tiriamo erdvinio objekto vidinės struktūros sluoksnių neinvazinis tyrimas peršviečiant juos iš įvairių pusių skvarbiąja spinduliuote arba naudojant tam tikras bangas. Būna akustinė, seisminė, gama, rentgeno, pozitroninė, infraraudonoji, lazerinė, sklaidomoji optinė, kompiuterinė ir kita. Akustinė tomografija pagrįsta akustinių bangų sklidimo tiriamajame objekte greičio pokyčių matavimu. Seisminė tomografija tiria Žemės mantijos nevienalytiškumą matuojant seisminių bangų sklidimo įvairiomis kryptimis greičių ir dažnių pokyčius. Medicinoje plačiai taikoma rentgeno kompiuterinė (kompiuterinė tomografija), rekonstrukcinė (iš projekcinių vaizdų kompiuterinėmis programomis apskaičiuojami pjūvių vaizdai), magnetinio rezonanso (magnetinio rezonanso aparatai), pozitroninė tomografija (iš pozitronų ir elektronų susidūrimo sukeltos gama spinduliuotės kompiuterinėmis programomis gaunami kūno audinių metabolinio aktyvumo vaizdai). Tomografija t. p. naudojama archeologijoje, biologijoje, paleontologijoje (fosilijoms tirti), geofizikoje (pvz., seisminė tomografija), okeanografijoje (pvz., akustinė tomografija), medžiagų fizikoje, astrofizikoje (astronominė tomografija elektromagnetine spinduliuote), matematikoje ir kitose mokslo bei technologijų srityse.
3020