tongiẽčių kalbà, tònga, priklauso austroneziečių kalbų šeimos malajų ir polineziečių kalbų šakos okeaniečių kalbų grupės polineziečių pogrupio kalboms. Tongos valstybinė kalba (kartu su anglų kalba). Iš viso apie 102 000 kalbančiųjų (21 a. pradžioje). Archajiškiausia polineziečių kalba. Artima niuafų kalbai ir niujų kalbai. Būdinga 5 balsių (ilgųjų ir trumpųjų) ir 12 priebalsių fonetinė sistema. Dažniausia skiemens struktūra – (C)V (priebalsis–balsis). Ryškūs agliutinaciniai analitiniai bruožai. Asmeniniai įvardžiai turi vienaskaitos, dviskaitos ir daugiskaitos formas. Gramatinės reikšmės reiškiamos reduplikacija, afiksacija, sintaksinėmis priemonėmis (dalelytėmis, pagalbiniais žodžiais, artikeliu, žodžių tvarka). Būdingos ergatyvinės konstrukcijos. Sakinio struktūra – VSO (tarinys–veiksnys–papildinys). Nuo 1831 naudojamas lotyniškasis raštas 1943 reformuotas (17 ženklų abėcėlė). 1862 į tongiečių kalbą išversta Biblija.
85