Tongos salynas
Tòngos gamtà
Tongos gamtinis žemėlapis
Tongos salyną formuoja apie 170 salų (36 gyvenamos) grandinė Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje; ištįsęs iš šiaurės–rytų į pietvakarius apie 630 kilometrų. Labiausiai į šiaurę nutolusi Niuafoʼou, į rytus – Tafahi, į pietus ir vakarus – Ata salos. Salų grupės: Tongatapu, Ha’apai, Vava’u, Niuas. Didžiausios salos – Tongatapu (257 km2), Vava’u, E’ua. Didesnių salų krantai raižyti, daug įlankų, lagūnų, yra paplūdimių. Bendras salų kranto linijos ilgis 419 kilometrų. Vakarinėje dalyje salos daugiausia vulkaninės kilmės, kalnuotos (aukštis iki 1046 m, Kao sala), rytinėje dalyje – koralinės, lygaus paviršiaus (aukštis 20–80 metrų). Kai kurias jų supa barjeriniai rifai. Manoma, dalis salų susiformavo prieš apie 5 mln. m. (plioceno–pleistoceno laikotarpiu), dalis – vėliau (miocene–neogene).
Tongatapu salos kraštovaizdis
Eʼua salos pakrantė (tolumoje – į pakrantės rifo kraštą dūžtančių bangų svydžiai)
Tongos salyną sudaro 2 lygiagrečių povandeninių kalnagūbrių (susidarę virš Australijos ir Ramiojo vandenyno litosferos plokščių subdukcijos zonos) aukščiausios dalys. Į rytus nuo kalnagūbrių yra Tongos lovys. Rytinis povandeninis kalnagūbris sudaro koralinių salų ir atolų pagrindą. Viršutinė jų dalis susidariusi iš klinties bei smėlio. Yra urvų. Pakrantėse – rifai. Vulkaninės salos – salų lanko ugnikalnių (apie 20 veikiančių; dauguma – povandeniniai) viršūnės; aktyvūs geologiniai procesai. Salos-stratovulkanai (iš šiaurės į pietus): Niuafoʼou (aukštis 260 m), Fonualei (188 m), Late (540 m), Kao (1009 m), Tofua (515 m), Hunga Tonga ir Hunga Ha’apai (114 m; povandeninės kalderos vakarinė ir rytinė briaunos), Ata (355 m; užgesęs). Nuo 21 a. pradžios buvo išsiveržę Tofua (2015–tęsiasi) ir 7 povandeniniai ugnikalniai, susiformavo (2015) nauja vulkaninė sala. Tongos salynas yra aktyvioje seisminėje zonoje; būna žemės drebėjimų.
Klimatas tropinis jūrinis. Aukščiausia temperatūra nuo 24–26 °C (liepą–rugpjūtį) iki 29–30 °C (vasarį, kartais iki 32–33 °C), žemiausia – nuo 18–20 °C (kartais 11–12 °C) iki 23–24 °C. Per metus iškrinta 1500–3000 mm kritulių; lyja ištisus metus, daugiausia gruodžio–kovo mėnesiais. Nuo gruodžio iki balandžio dažni tropiniai ciklonai.
Nedidelių upių yra E’ua ir Niuatoputapu, ežerų – Vava’u, Niuafoʼou, Nomuka salose. Dirvožemiai – vulkanžemiai ir geležaliumžemiai. Miškai užima apie 11 % Tongos teritorijos. Auga drėgnieji atogrąžų miškai (daugiausia vulkaninėse salose). Veisiasi įvairūs graužikai, acerodonų genties vaisėdžiai šikšnosparniai, pakrančių vandenyse – jūriniai vėžliai. Gausu paukščių, vabzdžių. Tongoje saugoma 12,9 % (96 km2) sausumos ir 0,06 % (390 km2) jūros ploto. Fangaʼuta ir Fanga Kakau lagūnų jūros rezervatas, Vaomapa gamtos draustinis (Tongatapu sala), 11 rezervatų. E’ua (seniausias; įsteigtas 1992), Tofua (didžiausias; plotas 53,94 km2), Kao nacionaliniai parkai.
jūriniai geizeriai (Tongatapu salos pakrantės rifo kraštas)
urvas Eʼua saloje