Tòngos istòrija
13 a. megalitinė arka Tongatapu saloje
Manoma, Tongos salose žmonės įsikūrė apie 1500–1000 prieš Kristų. 5 a. pabaigoje–6 a. pradžioje jose apsigyveno polineziečiai. Apie 10 a. atsirado valstybinių darinių. 1616 Tongos salas atrado olandų jūrininkai. 1643 jose lankėsi A. J. Tasmanas, 1773 – Dž. Kukas. 1797 į Tongą atvyko britų misionieriai; paplito krikščionybė (protestantizmas) ir anglų kalba. 1845 Tongos salas suvienijo Tāufa‘āhau (valdė 1745–93). 1875 priimta Vakarų šalių pavyzdžio konstitucija, kuri įtvirtino konstitucinę monarchiją. 1900 Tonga tapo Didžiosios Britanijos protektoratu. Formaliai Tongos salos buvo laikomos savavaldžia teritorija, faktinė valdžia priklausė britų konsului (19 a.–20 a. pradžioje Tonga vienintelė iš Okeanijos šalių išsaugojo formalią nepriklausomybę). 1958 Didžiosios Britanijos vyriausybė išplėtė salų autonomiją (Tongos vyriausybė įgijo teisę sudaryti prekybinius susitarimus su kitomis valstybėmis).
1970 06 04 Tonga paskelbta nepriklausoma karalyste; ji liko Tautų Sandraugos narė. 1965–2006 valdė karalius Tāufa‘āhau Tupou IV, 2006–12 – George’as Tupou V, nuo 2012 valdo Tupou VI. Tonga palaiko artimus ryšius su Didžiąja Britanija.
Jungtinių Tautų (nuo 1999), Pasaulio prekybos organizacijos (nuo 2005) narė. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 2013.
tongiečių šventė karaliaus sūnaus garbei (18 a. graviūra)
Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas Richardas Seddonas atidaro Tongos parlamentą (1900)