tonzilitas

tonziltas (tonsillitis; lot. tonsillae – migdolai), bakterinės ar virusinės kilmės tonzilių uždegimas. Būna ūminis (dažniausiai pasitaiko gomurio tonzilių uždegimas – angina, vaikų ryklės tonzilių uždegimas – adenoiditas) ir lėtinis recidyvuojantis tonzilitas (gomurinių migdolų uždegimas, kuris kartojasi 3–4 ir daugiau kartų per metus). Lėtinio tonzilito dažniausi sukėlėjai – auksinis stafilokokas, streptokokai ir kitos bakterijos, persistuojančios migdolų kriptose. Palankiomis sąlygomis (dėl sauso oro, streso, lėtinių infekcijų, alergijos, nusilpus imuninei sistemai) bakterijos kriptose ima daugintis ir sukelia tonzilito paūmėjimus. Lėtinio tonzilito klinika priklauso nuo paūmėjimų stiprumo ir sukeltų komplikacijų. Būdinga nemalonus burnos kvapas, nenuolatinis ryklės skausmas, padidėjusios tonzilės, kaklo limfmazgiai, kartais – neukšta temperatūra, bendras silpnumas. Dėl lėtinio tonzilito kartais susiformuoja paratonzilinis abscesas (pūlinys), tonzilių akmenys (tonzilolitai), atsiranda ir vėlyvųjų komplikacijų – artritas (sąnarių uždegimas), glomerulonefritas (inkstų uždegimas), septinis endokarditas ir kita. Diagnozė nustatoma pagal paūmėjimų dažnį, apžiūrint ligonį, atlikus tonzilių apnašų pasėlį. Gydoma vietinėmis priemonėmis (ryklė skalaujama druskos, dezinfekuojamaisiais tirpalais), skausmą ir karščiavimą malšinančiais vaistais; ūminis bakterinis tonzilitas ar paūmėjęs lėtinis tonzilitas gydomas antibiotikais, lėtinis tonzilitas kartais operuojamas.

2271