topãzas (gr. topazos; pagal radavietės Topazo salos Raudonojoje jūroje pavadinimą), silikatų klasės mineralas Al2[F|SiO4]. Kristalai rombinės singonijos, prizmių, bipiramidžių formos; sudaro grūdėtus agregatus, drūzas. Bespalvis, įvairių atspalvių geltonas, rečiau žydras, rausvas (kaitinant spalva keičiasi). Skaidrus. Bruožas (miltelių spalva) baltas. Blizgesys stiklo. Skalumas tobulas. Lūžis kriauklėtas, nelygus. Kietumas 8. Tankis 3500–3600 kg/m3. Trapus. Susidaro vykstant pneumatolitiniams arba hidroterminiams procesams. Atsparus dūlėjimui. Randamas granituose, granitiniuose pegmatituose, greizenuose, karbonatituose, aliuviniuose sąnašynuose. Kartais būna stambių, nuo kelių iki kelių šimtų kg sveriančių topazo kristalų; pvz., 1966 Ukrainoje rastas kristalas svėrė 117 kg (buvo 82 cm ilgio). Skaidrūs, be defektų topazo kristalai – juvelyriniai akmenys; vienas didžiausių – Brazilijos princesė – sveria 21 327 karatus (4265,4 gramo). Gaminamas ir sintetiniu būdu.
spalvotas ir bespalvis topazai
Telkinių yra Australijoje (Tasmanijoje), Brazilijoje, Madagaskare, Norvegijoje, Pakistane, Rusijoje, Šri Lankoje, Ukrainoje, Vokietijoje.
dvispalvis topazas