Torà (hebr. įstatymas, mokymas), judaizmo visos nuostatos ir mokymai. Biblijoje ir rabinistinėje literatūroje tvirtinama, kad Tora egzistavo prieš pasaulio sukūrimą (Pat 8, 22). Rabinistinėje tradicijoje skiriamos 2 Toros – Rašytinė (Penkiaknygė) ir Sakytinė (Talmudas), tvirtinama, kad Tora egzistuos ir mesianistiniu laikotarpiu. Filonas Aleksandrietis teigė, kad Tora idealiai atspindi filosofų mokymą, neprieštarauja pasaulio ir gamtos dėsniams. Maimonidas pabrėžė, kad ji padeda siekti kūno, sielos, dvasinės, politinės gerovės. J. Albo (1380–1444) manė Torą esant svarbesnę už gamtos įstatymus, nes ji kreipia žmogų į amžiną dvasinę laimę. B. Spinoza neigė dievišką Toros prigimtį, laikė ją pasenusiais politiniais įstatymais. Daugelis 19–20 a. racionalistų pabrėžė Toros etinį (H. Cohenas, M. Buberis, F. Rosenzweigas, E. Lévinas) ir politinį (M. Mendelssohnas) aspektus, ne vienas jų nurodė, kad Tora tėra žydų tautos istorijos fiksavimas (A. Geigeris, Nachmanas Krochmalas, 1785–1840, nors pastarasis pripažino Toros dievišką prigimtį).
2182