Toras

Tòras (Thor), senovės germanų (Donaras) ir skandinavų griaustinio, audros, derlingumo dievas. Vienas asų, antrasis pagal svarbą po Odino, jo sūnus. Toras, tikėta, globoja žemdirbius, persekioja plėšikus; saugo dievus, žmones ir jų gyvenamus pasaulius Midgardą ir Asgardą nuo milžinų jotunų ir kitų pabaisų. Visada kovoja atvirai, be klastos ar magijos (kaip dažniausiai veikia Odinas). Per ragnaroką kausis su gyvate Jormungandu ir abu žus. Sietas su pasaulio medžiu (ilgainiui šios funkcijos priskirtos Odinui; dar Igdrasilas). Toro ginklas – kovos kūjis Mjolniras (senesnėse sakmėse sakoma, kad akmeninis, Snorri Sturlusono Jaunesniojoje Edoje – dvergų nukaldintas geležinis), kuris yra stebuklingas – išsviestas visada pataiko į taikinį ir visada grįžta kaip bumerangas. Daugelyje mitų pasakojama apie Toro žygius į milžinų žemę Jotunheimą (Utgardą), milžinų siekius pagrobti Mjolnirą. Į vežimą pakinkyti stebuklingi ožiai Tangnjostas ir Tangrisnis, kuriuos Toras iš vakaro gali suvalgyti, o ryte vėl atgaivinti. Toras dažniausiai vaizduojamas kaip rudabarzdis milžinas ožių traukiamame vežime.