toris

tòris (Thorium; pagal skandinavų dievo Toro vardą), Th, periodinės elementų sistemos III B grupės radioaktyvusis cheminis elementas; aktinoidas. Gamtinio torio ²³²Th pusėjimo trukmė T_1/2 1,41·10¹⁰ m. Sidabro baltumo plastiškas metalas. Grynas toris ore dulsvėja, karštame vandenyje oksiduojasi – pasidengia ThO₂ plėvele, milteliai piroforiški. Toris lengvai tirpsta druskos rūgšties tirpale, koncentruotos druskos, fosforo ir azoto rūgštys torį pasyvina. Yra apie 120 mineralų, turinčių torio, svarbiausi iš jų toritas ThSiO₄, torianitas (Th,U)O₂, monacitas; iš jo toris dažniausiai gaunamas. Toris t. p. gaunamas jo junginius redukuojant kalciu, magniu arba natriu (900–1000 °C) arba elektrolizuojant jų tirpalus. Naudojamas magnio ir kitiems lydiniams legiruoti (padidina tvirtumą ir cheminį atsparumą), volframo suvirinimo elektrodams legiruoti, elektrovakuuminėje technikoje. Torio yra augalų ir gyvūnų audiniuose. Jį daugiausia absorbuoja kepenys, blužnis, kaulų čiulpai, limfmazgiai, antinksčiai; sunkiai praeina pro skrandžio ir žarnyno sieneles. Žmogus per parą su vandeniu ir maistu gauna apie 3 ng torio. Iš organizmo šalinamas daugiausia su išmatomis.

Minerale torite torį 1828 atrado J. J. Berzelius, metalinį 1883 gavo Larsas Fredrikas Nilsonas (Švedija), pramoniniu būdu pradėtas gaminti 1939.

1

2591