Torùnė (Toruń), miestas Lenkijoje, Kujavijos Pamario vaivadijoje, abipus Vyslos, prie jos ir Dravantos santakos; Kujavijos Pamario vaivadijos seimelio būstinė, Torunės apskrities centras. Turi apskrities teises.
Torunės vaizdas nuo Vyslos
198 273 gyventojai (2021). Upių uostas. Automobilių kelių ir geležinkelio tiltai per Vyslą. Geležinkeliai į Bydgoszczių, Inowrocławą, Kutno, Olsztyną. Per Torunę eina plentas iš Gdansko į Lenkijos pietinės dalies miestus.
Chemijos (sintetinio pluošto, poliesterinio laminato), elektrotechnikos, elektronikos, tekstilės (vilnos; tvarsliavos), siuvimo, maisto (tradicinių meduolių, saldumynų, vyno ir kita), baldų, statybinių medžiagų, metalo apdirbimo pramonė, mašinų, laivų įrenginių gamyba. Torunė priklauso Naujosios Hanzos miestų sąjungai. Į šiaurę nuo Torunės yra Pamario laisvosios ekonominės zonos padalinys. Įvairios mugės. Turizmas. Piligrimystė. Sporto objektai, tarp jų – sportinis aerodromas.
Torunė
Mikołajaus Koperniko universitetas (įkurtas 1945), Torunės vyskupijos (Torunė – vyskupijos centras) aukštoji dvasinė seminarija, bankininkystės, kultūros, verslo ir kitos aukštosios mokyklos, užsienio kalbų mokytojų kolegija, Gdansko, Bydgoszcziaus aukštųjų mokyklų skyriai. Torunės mokslo draugija. Universiteto (per 1,5 mln. tomų; yra M. Mažvydo Katekizmo egzempliorius), Koperniko ir kitos bibliotekos. Krašto (susideda iš kelių padalinių, tarp jų – rotušės, archeologijos muziejai, M. Koperniko gimtasis namas), etnografijos (jo dalis – etnografinis skansenas senamiestyje), universiteto, Torunės komunalinės inžinerijos, Torunės tvirtovės šarvuotosios fortifikacijos, artilerijos, gamtos, Torunės meduolių ir kiti muziejai, šiuolaikinio meno centras, IV fortas. Planetariumas; astronomijos observatorija.
Dramos teatras, trys vaikų teatrai, apie 10 alternatyviųjų teatrų. Tarptautinis teatrų festivalis Kontakt (nuo 1991), daug kitų tarptautinių festivalių (lėlių, gatvės teatrų, folkloro, krikščioniškosios ir kitos muzikos). Torunės simfoninis orkestras. Zoologijos ir botanikos sodas (seniausias Lenkijoje, įkurtas 1797).
2271
Architektūra
Taisyklingo plano vidurinių amžių miesto dalis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1979). Išlikę gynybiniai įtvirtinimai su bokštais ir vartais (13 a.), barbakanais (15 a.) buvo vieni seniausių ir tvirčiausių Europoje. Gotikinė rotušė su vidiniu kiemu ir aukšta (40 m) varpine (14 a., rekonstruota 1603, architektas A. van Obbergenas; dabar muziejus).
Torunės gynybiniai įtvirtinimai su Tilto vartais (13 a.); tolumoje – rotušė
Gotikinė Šv. Jonų katedra (pradėta po 1250, baigta 1500), Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (1270–1300; vieni seniausių Lenkijoje vargonų, 1607), Šv. Jokūbo (1309–15 a.) bažnyčia. Vadinamosios Dybowskio pilies liekanos (1425), neorenesansinis vadinamasis Artuso kiemas (1891, dabar administracinis pastatas). Gotikiniai (viename jų 1473 gimė M. Kopernikas), renesansiniai, barokiniai miestiečių gyvenamieji namai. Puošnūs barokiniai rūmai: Vyskupų (1613), Dąbrowskių (17 a. pabaiga). 20 a. statiniai: neobarokiniai su secesijos bruožais teatro rūmai (1904, architektūrinė bendrovė Fellner & Helmer), Investicijų bankas (1925, architektas R. Guttas). M. Koperniko skulptūra (1853, vokiečių skulptorius F. Tieckas).
2271
Istorija
Nuo 10 a. buvo slavų gyvenvietė. Vokiečių ordinas 1233 pastatė pilį ir miestą, 13 a. antroje pusėje šalia jo – amatininkų gyvenvietę (1264 suteiktos miesto teisės). 13 a. pradžioje–1410 Torunė priklausė Vokiečių ordinui (vokiškas miesto vardas Thorn), 1440–66 (su pertraukomis) – Prūsijos sąjungai; viena jos steigėjų. Nuo 14 a. konkuravo su Gdansku ir Krokuva. 1454 prasidėjęs miestiečių sukilimas prieš Vokiečių ordino valdžią tapo Trylikamečio karo dingstimi; per jį sugriauta Ordino komtūrų pilis, sujungti abu miestai, čia sudaryta Torunės taika. 1466–1793 priklausė Lenkijai.
15 a. antroje pusėje Torunė dėl prekybos Vysla, 1457 suteiktų privilegijų (viena jų – monetų regalija) suklestėjo. 16 a. pradžioje prekyba Vysla sumenko dėl Gdansko konkurencijos. Nuo 16 a. – vienas Lenkijos protestantizmo centrų. 16–17 a. vėl atgijo prekyba Vysla, suklestėjo amatai ir kultūra. 1709 čia pasirašyta Torunės sutartis. 17 a. antroje pusėje dėl karo veiksmų, pilietinės nesantarvės smuktelėjo.
1793–1807 ir 1815–1919 priklausė Prūsijai, 1807–15 – Varšuvos kunigaikštystei. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje suaktyvėjus prekybai, 1864 nutiesus geležinkelį miestas išsiplėtė. 1920–39 priklausė Lenkijai. 1939–45 prijungta prie nacių Vokietijos, veikė 2 koncentracijos stovyklos ir keli kitų koncentracijos stovyklų skyriai (nužudyta per 26 000 žmonių). 1945 miestą užėmė SSRS kariuomenė. Nuo 1945 priklauso Lenkijai. 1945–75 ir nuo 1999 – apskrities, 1920–39 ir 1975–98 – vaivadijos centras.
2271
-Thorn