Torùnės anãlai (lot. Annales Thorunenses), Torunės pranciškonų lotynų kalba surašyti pametiniai 941–1410 svarbiausių įvykių aprašymai. Analuose atsispindi prūsų žemių, Prūsijos, Vokiečių ordino (VO) santykių su Lietuva istorija. 1239 Torunėje įkurtame pranciškonų vienuolyne Torunės analai rašyti ne vieno autoriaus.
14 a. įvykiai, ypač nuo 1374, išdėstyti išsamiai, nuo 9 dešimtmečio prasideda amžininko pasakojimas (daugiausia rašoma apie Kulmo žemę). Chronologija tiksli, duomenys iki 13 a. pabaigos (apie karus, miestų įkūrimą ir kita) paremti Silezijos kronika, Pelplino analais, Wartberge’s kronika.
Torunės analai palankūs kryžiuočiams (rašyti veikiausiai prižiūrint VO komtūrui), priešiški lietuviams ir lenkams. Aprašyta VO žygių į baltų kraštus, lietuvių atsakomųjų – į VO valdas Prūsijoje; yra svarbių faktų apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto valdymą, pastarojo bėgimus į Prūsiją (Karaliaučių), 1409 žemaičių sukilimą prieš VO valdžią, aptariama Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos kandidatūros į Lenkijos karaliaus sostą procedūra; pateikta žinių apie VO sostinės Marienburgo pilies apgultį tuoj po Žalgirio mūšio (1410).
Torunės analų svarbiausias šaltinis (ar šaltiniai) neišliko, buvo panaudotas (ar panaudoti) Posilgiečio kronikoje ir Vygando Marburgiečio kronikoje. Torunės analai išliko viename 16 a. antro ketvirčio nuoraše. Publikuoti VO valstybės istorijos šaltinių rinkinyje Scriptores rerum Prussicarum (3 tomas 1866).