tóšiniai rãštai, užrašai, rašyti nusmailinta kauline arba metaline lazdele specialiai apdorotoje beržo ar kito medžio tošyje, vėliau įtrinti suodžiais, anglimi arba augalų lapais. Tošiniai raštai galėjo būti naudojami nuo akmens amžiaus, kai kurie šaltiniai mini, kad tošiniai raštai naudoti imperatorių Domiciano ir Komodo dvaruose. 6–16 a. tošiniai raštai naudoti senovės Indijoje. Tošiniai raštai yra vertingi istorinės dialektologijos, istorijos, kultūros ir literatūros paminklai. Dauguma tošinių raštų – asmeniniai laiškai; dalis – įvairųs dokumentai: sutartys, pirkimo, pardavimo, teisiniai aktai, testamentai, feodalinių prievolių sąrašai, valstiečių prašymai ir skundai. Daugiausia išliko rusų tošinių raštų, atspindinčių 11–15 a. gyvąją rusų kalbą (seniausias rašytinės rusų kalbos paminklas). Beržo tošis kaip rašymo medžiaga kartais buvo naudota ir vėliau – Rusijos muziejuose ir archyvuose saugoma 17–19 a. dokumentų ir knygų, parašytų ant tošies. Tošiniai raštai naudoti ir 20 a. – tai II pasaulinio karo kareivių ir Sibiro tremtinių laiškai. Pirmą kartą tošinių raštų rasta 1951 Didžiajame Naugarde; čia jų iš viso rasta 1050. Rusų kalba rašytų tošinių raštų rasta Rusijoje (apie 1150), Baltarusijoje (2), Ukrainoje (3). Senojoje Rusoje rasta 45 tošiniai raštai, Toržoke – 19, Smolenske – 15, Pskove – 8, Tverėje – 5, Maskvoje – 3, Žemutiniame Naugarde, Senojoje Riazanėje – po 1. Rasta keletas tošinių raštų, parašytų bažnytine slavų, karelų, lotynų, graikų, vokiečių ir skandinavų kalbomis. 1930 netoli Saratovo rastas 14–15 a. mongolų senosios kalbos tošinis rankraštis, parašytas uigūrų raidynu. Taline saugomas tošinis raštas, parašytas 1570 vokiečių kalba. Yra žinių apie 15 a. ir vėlesnius švedų tošinius. Ant tošies rašė ir Amerikos indėnai.
tošinis raštas nr. 109 (Žiznomiro laiškas Mikulai, 12 a. pr.), rastas Didžiajame Naugarde
1468