totõriai (savivardžiai tatar, meselman, nugaj, lipka), Azijos ir Europos tauta. Gyvena Totorijoje (apie 2 mln. žmonių), Baškirijoje (apie 1 mln. žmonių), Uzbekijoje (apie 480 000 žmonių, 2015), Kazachijoje, Udmurtijoje, Ukrainoje, Tadžikijoje, Kirgizijoje, Mordovijoje, Marijoje, Turkmėnijoje, Čiuvašijoje, Azerbaidžane, Lietuvoje (Lietuvos totoriai), Latvijoje, Estijoje ir kitur. Iš viso pasaulyje yra apie 6,8 mln. totorių. Totoriai skirstomi į tris pagrindines etnines teritorines grupes: Volgos–Uralo, Sibiro ir Astrachanės. Kaba totorių, rusų, baltarusių, lenkų ir kitomis kalbomis. Tikintieji musulmonai sunitai, yra liuteronų, evangelikų reformatų, stačiatikių.
totorių šeima
Gyvensena
tradiciniai totorių namai (Kazanė, 2015)
Tradicinis būstas – medinis, puoštas raižiniais namas dvišlaičiu arba keturšlaičiu stogu, tradiciniai kaimai – aūlai. Tradiciniai amatai – audimas, siuvinėjimas, juvelyrika, akmens, medienos, odos apdirbimas. Vyrų ir moterų drabužiai – į tuniką panašūs siuvinėti marškiniai, plačios kelnės, berankovės arba trumpomis rankovėmis liemenės, ilgas chalatas. Žiemą dėvima daigstytas bešmetas arba kailiniai. Vyrai dėvi tiubeteikas, moterys – puošnias aksomo kepurėles. Tradiciniai valgiai – duona, paplotėliai, pyragai (šimtalapis, vestuvinis pyragas čakčakas, moliūgų pyragas su mėsa), pieno produktai, įvairios košės, šiurpa (daržovių ir mėsos sriuba), mėsos patiekalai, chalva, geriama arbata. Gausi tautosaka. Švenčiama sabantujus, Naujųjų metų šventė Novrūzas (kovo 21 d., sutampa su pavasario lygiadieniu).
Istorija
Totorių protėviai buvo tiurkų gentys, kurios 2–4 amžiuje Pauralėje ir Pavolgyje sumišo su finougrų tautomis. 10 amžiuje su bulgarų gentimis sukūrė Pavolgio Bulgarijos valstybę. 15–16 amžiuje formavosi atskiros totorių grupės (Astrachanės, Krymo, Sibiro ir kitos). 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje dauguma jų konsolidavosi su Pavolgio vidurupio ir Pauralės totoriais (Totorijos istorija).
totorių muzikantai sabantujaus – pavasario darbų pabaigtuvių – šventėje (Kazanė, 2016)
2271