totorių kalbos

totõrių kabos priklauso altajiečių kalbų šeimos tiurkų kalbų šakai. Iš viso apie 6 mln. kalbančiųjų. Skiriama totorių kalba (apie 5,5 mln. kalbančiųjų, turi oficialiosios regioninės kalbos statusą, Totorijoje, t. p. vartojama Baškirijoje, Udmurtijoje) ir Krymo totorių kalba.

Totorių kalbos agliutinacinės. Būdinga balsių harmonija. Žodžio pradžioje negalima dviejų priebalsių sandūra, neturi geminatų, prielinksnių, gramatinės giminės kategorijos. Vardažodžiai turi 1 linksniuotę. Žodžių darybai būdinga sufiksacija, kompozicija, reduplikacija. Turi 6 linksnius.

Pažyminys vartojamas prieš pažymimąjį žodį. Būdinga sakinio struktūra – SOV (veiksnys–papildinys–tarinys). Totorių kalba turi 3 tarmes: vidurio (Kazanės), vakarų (mišarių) ir rytų (Sibiro). Skiriama senoji ir dabartinė literatūrinė (susidarė 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje) totorių kalba. Artima baškirų kalbai. Turi 12 balsinių ir 28 priebalsines fonemas.

Iki 1927 vartotas arabų, vėliau lotyniškasis raštas, nuo 1939 – kirilika. Seniausi rašto paminklai iš 13 amžiaus. Naujasis Testamentas į Krymo totorių kalbą išverstas 1666, į totorių kalbą – 1820.

Lietuvoje gyvenantys totoriai beveik nevartoja savo kalbos.

85