totõrių mùzika, totorių muzikinis palikimas, gyvuojantis skirtingos etninės kilmės grupėse.
Krymo totorių muzikinis folkloras
Krymo totorių muzikinį folklorą sudaro įvairių žanrų dainos, šokiai (kajtarma ir čoban ojunu), instrumentinė muzika. Dainoms būdinga improvizaciškumas, melodinių pagražinimų gausa. Muzikos instrumentai: sazas, kemanča, santyras (chordofonai), zurna, kavalas (aerofonai), daras, davulis (membranofonai). Populiarūs instrumentiniai ansambliai čal kemanedžiler (daugiausia styginiai muzikos instrumentai, akompanuojama dainininkams), davuldžilar arba zurnadžilar (griežiama tik instrumentinė muzika). Būdinga asimetrinis metras ir ritmas (7/8, 9/8, 11/8 ir kita), diatoninės melodinės struktūros, bet pasitaiko ir dvigubosios harmoninės dermės bruožų (pvz., padidintos sekundos intervalai), melodinė medžiaga dažniausiai monodinė, kartais su heterofoniniu atspalviu. Tradiciniams muzikos žanrams priklauso čin (9 taktų improvizacinės dainos ekspromtai, pasakojimai, nedidelio diapazono, būdingi Krymo lygumų sričiai) ir mane (kalnų ir pajūrio regiono žanras; improvizacinės dainelės, sukurtos liaudies dainių ašuhų). Krymo totorių muzika turi tradicinės turkų muzikos bruožų (lėmė istorinės aplinkybės ir abiem etnokonfesinėms grupėms bendra islamo religija). Krymo totorių muzikinis folkloras turi daug bendrų bruožų su Krymo karaimų liaudies muzika. Krymo totorių pirmieji profesionalūs kompozitoriai buvo A. Refatovas (1902–37) ir J. Šerfedinovas. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje Krymo totorių kultūra atgimė – atsirado naujų organizacijų, muzikinį gyvenimą atgaivino nauja totorių populiarioji muzika.
Volgos totorių muzikinis folkloras
totorių muzikantai sabantujaus – pavasario darbų pabaigtuvių – šventėje (Kazanė, 2016)
Volgos totorių grupės (Kazanės totoriai ir kiti) turi savų muzikos ypatybių, kurios laikytinos vienõs, stambesnės tradicijos dialektais. Jų muziką vienija anhemitoninės dermės (dažnai pentatonika; šių derminių savybių visai nėra Krymo totorių repertuare) ir vienbalsiškumas. Kazanės totorių tradiciniai muzikos žanrai: bait (daina, pasakojimas) – išraiškingas pasakojimas, o ne dainavimas. Jo atlikėjas – baitči; ozyn kioj (tęstinis motyvas) – melodingas, improvizacinės prigimties žanras, kuriame daug melizmų, apdainavimų; auyl kioj (kaimo motyvas) – improvizacinė, turinti mažiau ornamentų, paprastenė nei ozyn kioj daina; kyska kioj (trumpasis motyvas) – trumpos dainelės. Viena šio žanro rūšių – takmak daina, dažnai humoristinė, kartais vartojama kaip ilgesnių dainų priedainis; ujen kioj (linksmasis motyvas). Vienas šeimos papročių tradicinių muzikos žanrų – jaunosios raudos. 19 a. pradėta užrašinėti ir tirti Kazanės totorių liaudies muziką. Vienas pirmųjų tyrė S. Rybakovas.
Totorių profesionalioji muzika
Pirmieji totorių profesionaliosios muzikos kūriniai atsirado 1920 įkūrus totorių dramos teatrą. 1939 Kazanėje įkurtas Totorijos operos ir baleto teatras. Veikia Tukajaus filharmonija (įkurta 1937), Totorijos kompozitorių sąjunga (įkurta 1939), konservatorija (įkurta 1945). Žymiausi 20 a. kompozitoriai: S. Gubaidulina, M. Muzafarovas, N. Žiganovas, F. Achmetovas, I. Jakupovas, Z. Chabibulinas, E. Bakirovas, R. Gubaidulinas, M. Nigmedzianovas, R. Ischakova‑Vamba.
Lietuvos totorių muzikinis palikimas
Lietuvos totoriai nuo 16 a. nebekalba savo gimtąja kalba, bet išlaikė etninį savitumą, papročius, tradicijas, religiją ir tapatybę. Autentiškas Lietuvos totorių muzikinis palikimas neišliko. Lietuvos totoriai atlieka, aranžuoja Krymo ir Kazanės totorių muziką.
803