trachomà (trachoma; gr. trachys – šiurkštus), granuliòzinis konjunktyvtas, lėtinė užkrečiama akių junginės liga. Viena seniausių aprašytų ligų, sukeliančių aklumą, kurio galima išvengti. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, trachoma pažeidžia apie 21,4 mln. žmonių, iš kurių apie 2,2 mln. akys yra giliai pažeistos ir apie 1,2 mln. akli. Paplitusi Afrikos, Azijos, Centrinės ir Pietų Amerikos, Australijos silpnos ekonomikos regionuose. Sukėlėjas – bakterija Chlamydia trachomatis, kuri plinta per akių išskyromis užkrėstas rankas, daiktus (pvz., ligonio rankšluostį, drabužius); sukėlėją gali pernešti kai kurių rūšių musės. Būdinga junginės infiltracija, folikulai, kurie ligai progresuojant suyra, randėja, dėl to ragenoje susidaro drumstis. Inkubacinis laikotarpis 5–14 dienų. Trachoma dažniausiai prasideda nepastebimai, vaikystėje, ligos eiga lėtinė. Atsiranda akių peršėjimas, šviesos baimė, rytais būna gleivingų išskyrų, sunku atsimerkti. Ilgainiui vokų (ypač viršutinio) junginė sustorėja, paburksta, pasidaro šiurkšti, joje susidaro folikulų, išveša speneliai, kurių ląstelės sugriūva ir žūsta, junginėje susidaro randų. Viršutinis vokas šiek tiek nusileidžia, vokų plyšys susiaurėja, išsikraipo blakstienos, užanka ašarų latakai ir liaukos, suragėja junginės ir ragenos epitelis. Viršutinė ragenos dalis pasidaro drumsta, į ją įauga kraujagyslės, atsiranda paviršinė gyslota ragenos drumstis, kuri ilgainiui išplinta po visą rageną; kartais ragena išopėja. Negydant ilgainiui apankama. Gydoma tetraciklinų grupės antibiotikų ir sulfanilamidų tepalais, kartais mechaniniu būdu folikulai sutraiškomi specialiu pincetu, labai giliai pažeistos akys operuojamos.
Lietuvoje 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje trachoma buvo labai paplitusi. 1838 sirgo 80–100 tūkstančių žmonių. Nuo 1955 imta masiškai tikrinti gyventojus, intensyviai gydyti ligonius. 1962 trachoma Lietuvoje likviduota.