tradciniai Lietuvõs daržẽlių augala. Lietuvos darželiuose auginamų augalų įvairovė skirtingais istoriniais laikotarpiais buvo nevienoda ir reikšmingai keitėsi. Daugiausia sodinti atsparūs, žiemą neiššąlantys augalai, kuriems nereikia ypatingos priežiūros.
autentiškas augalų darželis
Puošnių ir ištvermingų augalų iki 20 a. pradžios buvo nedaug. Gerokai mažiau auginta vienamečių gėlių, kurioms prižiūrėti reikia nemažai darbo ir laiko. Dažniausiai buvo auginami tik tie vienamečiai augalai, kurie subrandindavo sėklas. Žinoma, kad iki 19 a. pabaigos (o gal ir ilgiau) visų ar beveik visų kaimo darželiuose augintų augalų daigų ar sėklų žmonės gaudavo iš dvarų, klebonijų ar vienuolynų. Jeigu darželyje jos gerai augo ir gražiai žydėjo, šeimininkės sėklų ar daigų duodavo kaimynėms. Paprasti žmonės neturėjo galimybių gėlių parsigabenti iš tolesnių kraštų. (Gėlininkai tarpusavyje keičiasi augalais ir šiais laikais.) Svarbus veiksnys, lėmęs darželiuose auginamų augalų įvairovę, ypač iki 19 a. vidurio, buvo pačių augalų savybės. Dažniausiai auginti ne vien gražūs, bet ir kitaip naudingi augalai, kuriais galima gydytis, tinkami maistui pagardinti ar pritaikomi buityje – audiniams dažyti, praustis, vabzdžiams naikinti. Labiausiai vertinti tie, kurie buvo ne tik puošnūs, bet ir vaistingi.
Tik 19 a. antroje pusėje ėmė plisti gražūs augalai, neturintys kitų naudingų savybių. Lietuvoje darželiuose visais laikais buvo labai mažai auginama šalyje savaime paplitusių laukinių augalų, nors tarp jų buvo nemažai gražių – daug gražesnių už kai kurias tų laikų gėles. Darželiuose auginti tik tokie laukiniai augalai, kurių prireikus ne visur buvo galima rasti, arba tie, kurie žydi anksčiau už visas tuo metu augintas gėles.
Iš laukinių augalų darželiuose beveik visada auginti vaistiniai putokliai, paprastosios bitkrėslės, trispalvės našlaitės, paprastosios pakalnutės. Visi kiti savaiminiai augalai, pvz., paprastieji burbuliai, triskiautės žibuoklės, lieknosios plukės, – gerokai rečiau. Dauguma tradicinių darželių augalų yra kilę iš Pietų Europos, pvz., žaliosios rūtos, vaistiniai bijūnai, tikrosios levandos. Nemažai seniausiai auginamų augalų kilę iš Vidurio Europos pietinės dalies, pvz., mažosios žiemės, mėlynosios kurpelės, šiurpiniai gvazdikai ir kiti. Kai kurie iš Azijos kilę ir iki 18 a. auginti augalai į Lietuvą, o paskui ir į darželius, pateko jau daug amžių auginti Pietų Europoje, pvz., darželinės juodgrūdės, baltosios lelijos ir kiti. Iš Amerikos kilę augalai į Europą pradėti gabenti tik 16 a. pradžioje. Lietuvos dvarų ir vienuolynų soduose jų atsirado tik beveik po dviejų šimtmečių, o kai kuriuos imta auginti tik 18 a. pabaigoje ar 19 a. pradžioje.
tradicinių augalų darželis
Neatsiejama darželio dalis – ne tik jame augančios gėlės, bet ir dekoratyviniai krūmai. Jie paprastai būdavo sodinami prie darželio tvoros – šalia prieangio ir ties kampu. Sodinti ir kitose sodybos vietose – neretai prie kiemo tvoros, ties trobos galu. Beveik visur augintos paprastosios alyvos, darželiniai jazminai ir kelių rūšių erškėčiai, pasitaikydavo guobalapių ir baltųjų lanksvų, šermukšnialapių lanksvūnių, baltauogių meškyčių. Beveik kiekvienoje sodyboje augo bent vienas diemedis.
Kiekviename Lietuvos krašte darželiai buvo šiek tiek kitaip įrengiami ir tvarkomi, tačiau iki 20 a. pradžios regioniniai skirtumai beveik sunyko. Labai nedaug skyrėsi ir darželiuose auginami augalai. Šalies regionų darželiuose auginamų gėlių ir kitų augalų įvairovę dažniausiai lėmė ne skirtingos tradicijos, bet šaltiniai, iš kurių buvo įsigyjama augalų. Pvz., Žemaitijos dvarų parkuose ir soduose nuo seno dažniau buvo auginamos baltosios lanksvos, todėl to regiono darželiuose jos buvo įprasti krūmai. Pietų ir Rytų Lietuvoje baltųjų lanksvų beveik nebuvo, bet dažnai augintos guobalapės lanksvos. Šiaurės Lietuvos ir Dzūkijos darželiuose buvo labai paplitusios goštautinės gaisrenos, kitur jos augintos gerokai rečiau. Suvalkijos darželiuose paprastai augintos baltosios lelijos, o Žemaitijoje jos buvo retos – vietoj jų labai dažnai augintos raudonosios lelijos. Regioniniai darželių skirtumai, ypač pagal auginamų gėlių įvairovę, beveik galutinai sunyko apie 20 a. vidurį. Iki šiol kaimuose išlikusių tradicinių darželių, kaip ir visų šiuolaikinių sodybų gėlynų, augalai skiriasi tik dėl šeimininkų skonio, norų ir galimybių.
autentiškas darželis (Radviliškio rj. savivaldybė)
Z. Gudžinskas Tradiciniai Lietuvos darželių augalai Vilnius 2010.
849
-darželių augalai; -darželis