Traidẽnis ? 1282, Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1269 ar 1270 iki 1282). Manoma, giminiavosi su Lietuvos karaliumi Mindaugu. Jo domenas buvo žemės prie Neries (su svarbiausia rezidencija Kernavėje). Konsolidavo po Mindaugo mirties dėl vidaus karo (1263–1269) pakrikusią valstybę. 1274–76 kariaudamas su Haliču ir Voluine (Haličo–Voluinės kunigaikštystė) pašalino jų įtaką Lietuvos valstybei ir prie jos galutinai prijungė Juodąją Rusią. Sėkmingai kariavo ir su Livonijos ordinu: jo kariuomenę sumušė 1270 Karusės mūšyje Estijoje, 1279 Aizkrauklės mūšyje Latvijoje po Livonijos ordino 1279 Kernavės užpuolimo. Nepajėgė laiku paremti besibaigiančio Didžiojo prūsų sukilimo (1260–74), bet karo žygiais talkino jotvingiams ir sūduviams gintis nuo Vokiečių ordino užkariavimų, dalį jų žemių prijungė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Priglaudė į Lietuvą atbėgusius prūsus, skalvius, vėliau – žiemgalius. Rėmė prieš Livonijos ordino valdžią 1279–81 sukilusius žiemgalius, dalį jų žemių t. p. prijungė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Jų vadas Nameisis pripažino Traidenio valdžią, apie 1281 žiemgaliai su lietuviais užėmė Livonijos ordino valdomą Jersiką; mainais už ją Traidenis iš Livonijos ordino gavo svarbią Daugpilio pilį Latvijoje. 1277 surengė didelį žygį į Kulmo žemę prie Vyslos žemupio, 1279–81 tris kartus (1281 – vadovaujant Nameisiui) buvo įsiveržęs į Sembą Prūsijoje ir blokavo Vokiečių ordino prieigas į Sūduvą. Traidenis pirmasis iš lietuvių kunigaikščių susigiminiavęs su Mazovijos Piastais: Mazovijos (Plocko) kunigaikštis Boleslovas II 1279 vedė Traidenio dukterį Gaudemundą, o Traidenis vedė Mazovijos ir Kujavijos kunigaikščio Konrado I Mazoviečio dukterį Liudmilą. Žentas iš pagarbos garsiajam uošviui sūnų pavadino Traideniu I. Nuo tada daugiau kaip 100 metų nusistojo draugiški Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Mazovijos santykiai. Traidenio politiką palaikė pakrikštyti broliai Bardys (Barza), Liesis, Sirputis ir Svelkenis. Visi, išskyrus Sirputį, žuvo kovose su Voluinės kunigaikščiu Vasilka Romanovičiumi. Traidenis valstybės viduje stiprino senąjį lietuvių tikėjimą. Buvo žymiausias po Mindaugo ir iki Gedimino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas; pirmasis po Mindaugo miręs sava mirtimi.
L: A. Dubonis Traidenis. Monarcho valdžios atkūrimas Lietuvoje (1268–1282) Vilnius 2009.
683
415