trakėnai

traknai, jojamųjų arklių veislė. Stambūs, harmoningo sudėjimo, judrūs. Eržilo vidutinis aukštis ties gogu 160–170 centimetrų. Dažniausiai juodbėri, bėri, sarti. Išvesti 18 a. Mažojoje Lietuvoje, Trakėnuose. 1732 Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo I rūpesčiu Trakėnuose buvo įkurtas karališkasis žirgynas, pastatytas hipodromas. Apie 1790 pastatyti žirgyno dvaro rūmai (21 a. 1 dešimtmetyje juose įrengtas žirgyno muziejus). Iš Mažosios Lietuvos įvairių žirgynų buvo atvežta apie 1100 eržilų ir kumelių. Vietos arkliai (dalis žemaitukų veislės) buvo kryžminami su anglų grynakraujais, arabų ir kitų veislių arkliais. Trakėnai naudoti kavalerijai ir sportui. Tūkstančiai trakėnų buvo eksportuota į kitas Europos šalis, Amerikos žemyną. 1913 surengtos Rytų Prūsijos trakėnų varžybos; vykdavo turnyrai, paskutiniai Trakėnuose ir Įsrutyje įvyko 1938.

trakėnų veislės eržilas

Per I pasaulinį karą trakėnasi sudarė apie 2/3 visų Vokietijos kavalerijos ir artilerijos arklių, kilusių iš Rytų Prūsijos. 1944 Rytų Prūsijoje buvo apie 26 000 registruotų trakėnų, iš jų 1115 – Trakėnuose. Po II pasaulinio karo dalis trakėnų pateko į Vokietiją, kiti – su kilmės knygomis – į Rusiją (Kirovo žirgyną Rostovo sr.). Nuo 1997 Majovkos (buvęs Georgenburgas) trakėnų žirgyne vyksta Pasaulio taurės ir Nacijų taurės varžybų etapai.

Nepriklausomoje Lietuvoje buvo auginami iš Trakėnų atvežti trakėnų arkliai. Vėl pradėti auginti 1961. Nuo 21 a. 1 dešimtmečio auginami Nemuno (Šilgaliai, Pagėgių savivaldybė) ir Vilniaus žirgynuose bei privačiose veislinėse bandose. Yra apie 240 veislinių kumelių. 1993 įkurta Lietuvos trakėnų žirgų mėgėjų draugija, 2000 – Lietuvos trakėnų augintojų asociacija.

trakėnų veislės eržilas

415

602

-arklių veislė; -arkliai; -arklys