trãktorius (angl. tractor < lot. traho – traukiu), savaeigė ratinė arba vikšrinė mašina prie jos prikabintoms, pakabintoms, pritvirtintoms žemės ūkio, statybos, melioracijos, transporto ir kitoms mašinoms traukti. Vienas mašinas traktorius traukia arba stumia, kitų mašinų darbines dalis suka traktoriaus darbinis velenas. Pagal paskirtį traktoriai skirstomi į pramonės ir žemės ūkio. Pramonės traktorius yra didelės masės, turi galingą variklį, naudojami sunkiems žemės darbams (statybos, melioracijos, kelių tiesimo), miško ruošos ir kitiems darbams.
Žemės ūkio traktoriai
Žemės ūkio traktoriai būna bendrieji, universalieji ir specialieji. Bendrieji traktoriai naudojami dirvai įdirbti, sėjos ir derliaus nuėmimo darbams. Jie yra didelės (55–370 kW) galios ir turi mažą (250–400 mm) prošvaisą.
Universalieji traktoriai (tarp jų savaeigės važiuoklės) naudojami kaupiamųjų augalų tarpueiliams įdirbti ir šių augalų sėjai, priežiūrai, derliui nuimti. Turi mažesnės galios (15–80 kW) variklį, didesnę prošvaisą (650 mm), siaurus ratus, reguliuojamą tarpuvėžį. Specialieji traktoriai pritaikyti dirbti ypatingomis sąlygomis (kalnų traktoriai gali dirbti didelio nuolydžio šlaituose, sodo traktoriai būna žemi, vynuogynų – siauri, daržų ir vilnamedžių – aukšti, pelkių traktoriai turi didelį vikšrų atraminį paviršių). Gaminami ir labai maži traktoriai (rankinis traktorius turi 2 ratus, valdo paskui einantis žmogus). Prie jų kabinamos nedidelės žemės ūkio mašinos. Pagal konstrukciją traktoriai būna rėminiai, pusiau rėminiai, berėmiai, pagal važiuoklės tipą – ratiniai ir vikšriniai. Gaminami traktoriai su guminiais vikšrais. Rusijoje ir kitose Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse skirstomi į klases pagal didžiausią naudotiną traukos jėgą.
John Deere 6135B traktorius su prikabinamu purkštuvu
Traktoriaus dalys
Traktoriaus svarbiausios dalys yra variklis, transmisija, važiuoklė, valdymo mechanizmai, darbiniai ir papildomieji įrenginiai. Dažniausiai naudojamas 4 taktų dyzelinis variklis. Sukamąjį judesį iš variklio ratams ar vikšrams ir darbiniam velenui perduoda transmisija, kurią sudaro sankaba, pavarų dėžė, užpakalinis ir priekinis varantieji tiltai ir tarpiniai jungikliai. Dažniausiai nauojama sausoji frikcinė sankaba. Pavarų dėžės ir užpakalinio tilto mechanizmai didina variklio sukimo momentą ir perduoda jį ratams ar žvaigždutėms. Važiuoklė sujungia visus traktoriaus agregatus ir ratų sukamąjį judesį paverčia traktoriaus slenkamuoju judesiu. Važiuoklę sudaro liemuo, ratai ir pakaba. Valdymo mechanizmus sudaro vairavimo ir stabdžių sistemos, pedalai ir svirtys, kuriais traktorininkas paleidžia ir sustabdo variklį, valdo traktorių bei žemės ūkio mašinų darbą.
Darbiniai įrenginiai yra prikabinimo įtaisas (prikabintuvas), pakabas su hidrauline sistema, darbinis velenas (kartais ir pavaros skriemulys). Papildomieji įrenginiai yra kabina, sėdynės, variklio ir kitų dalių aptvarai, apmušalai, oro kondicionierius, apšvietimo, signalizacijos ir kiti įrenginiai. Šiuolaikinių traktorių automatiškai reguliuojamos sėdynės su pneumatine pakaba ir amortizatoriais.
Istorija
Pirmieji traktoriai (ratiniai su garo varikliu) buvo pagaminti Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje apie 1830. Iš pradžių traktoriai buvo naudojami transportui ir kariuomenėje, nuo 1850 ir tų šalių žemės ūkyje. Serijinė ratinių traktorių (su vidaus degimo varikliu) gamyba pradėta 1901 Jungtinėse Amerikos Valstijose, vikšrinių traktorių – 1912, masinė traktorių – 1917 (Ford Motor Co. bendrovė). Vokietijoje 1910–11 bendrovė Opel gamino motorinius plūgus.
Lietuvoje
Lietuvoje traktoriai naudojami nuo 20 a. 3 dešimtmečio pradžios. 1924 jie buvo perkami Latvijoje, Danijoje, vėliau – Vokietijoje. Nuo 1934 pradėta daugiau pirkti iš Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Traktoriai buvo naudojami stambiuose ūkiuose lauko darbams, javams kulti, žemėms melioruoti. 1940 Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) buvo 1200 traktorių. SSRS okupavus Lietuvą pradėtos kurti mašinų ir traktorių stotys, kurios, kaip ir pirmieji tarybiniai ūkiai, traktorių gaudavo iš SSRS. Karo metais didelė traktorių dalis iš Lietuvos buvo išvežta. Po karo jų sparčiai daugėjo. 1950 buvo 4200 traktorių. 1982 kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose buvo 47 500 traktorių, iš jų – 38 000 ratinių ir 9500 vikšrinių, melioracijoje – 4600 SSRS gamybos traktorių. 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę traktoriai pradėti importuoti iš Vakarų valstybių. 2013 buvo apie 131 800 ratinių ir apie 4700 vikšrinių traktorių.
traktorius (bendras vaizdas): 1 – priekinė važiuoklė, 2 – priekinis darbinis velenas, 3 – priekinė pakaba, 4 – kontrasvoris, 5 – variklis, 6 – automatinio valdymo sistemos antena, 7 – operatoriaus kabina, 8 – gabaritinis žibintas, 9 – degalų bakas, 10 – pavarų dėžė, 11 – rėmas
2463