Trãkų apskrits, administracinis teritorinis vienetas, buvęs į vakarus nuo Vilniaus. Centras – Trakai, 1919–40 – Kaišiadorys. Plotas: 1897 ir 1914 – 5151, 1923 – 2191, 1938 – 2146, 1949 – 2809 km2. 1897 buvo 203 401, 1914 – 254 000, 1923 – 78 636, 1938 – 99 388 gyventojai.
Istorijos šaltiniuose minima nuo 1413. Iki 1795 priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, 1795–97 ir 1801–1915 Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 – Lietuvos gubernijai, 1941–44 – Ostlando Lietuvos generalinės srities Vilniaus krašto apygardai.
1791 iš dalies Trakų apskrities buvo sudaryta Merkinės apskritis. 1839 apskritis buvo panaikinta, 1842 atkurta. 1915 11 Trakų apskritį panaikino Vokietijos okupacinė valdžia, sudarė Kaišiadorių apskritį. 1919 Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą buvo okupuota dalis Trakų apskrities teritorijos su Trakais, dėl to apskrities centru tapo Kaišiadorys (Lenkijos okupuotoje Trakų apskrities dalyje 1922 buvo sudaryta Vilniaus–Trakų apskritis; centras Vilniuje). Iki 1923 Trakų apskrities ribos keitėsi. Vilniaus kraštą grąžinus Lietuvai, 1940 02 18 Trakų apskrities centru vėl tapo Trakai.
1946 Kaišiadorių, Žaslių, Žiežmarių valsčiai perduoti atkurtai Kaišiadorių apskričiai. 1949 buvo trys apskrities pavaldumo miestai: Eišiškės, Lentvaris, Trakai. 1950 06 20 apskritis pertvarkyta į Trakų rajoną, dalis teritorijos perduota Daugų rajonui (8 apylinkės), Eišiškių rajonui (30 apylinkių), Jiezno rajonui (7 apylinkės) Vievio rajonui (23 apylinkės), Vilniaus rajonui (2 apylinkės).
1