Trakų aukštuma
Trãkų aukštumà, ledyno pakraščio darinių juosta Lietuvos pietuose; Dzūkų aukštumos šiaurės rytinė dalis. Šiaurėje Neries slėnis skiria Trakų aukštumą nuo Aukštaičių aukštumos, šiaurės vakaruose ir vakaruose Bražuolės ir Strėvos slėniai bei Monio ir Margio rinos – nuo kitos Dzūkų aukštumos dalies. Trakų aukštumą sudaro Rykantų ir Daugirdiškių moreniniai masyvai, tarp kurių įsiterpusi Bražuolės dubuma.
Susidarė Nemuno apledėjimo Rytų Lietuvos fazės metu. Paviršius kalvotas ir daubotas. Didžiausias aukštis – 228,82 m (Nuobariškių kalnas, Daugirdiškių masyve). Vidurinėje dalyje paplitę ežeringi ledo guolio ir rininiai duburiai, pakraščiuose – pelkėtos daubos ir duburiai. Vyrauja apskalautos žvirgždingos, priesmėlingos ir priemolingos nuogulos. Paplitę išplautžemių ir balkšvažemių dirvožemiai.
Aukštumos vidurinėje dalyje yra Trakų ežerynas (Akmenos, Galvės, Skaisčio, Lukos, Totoriškių ežeras, Gilušio, Babruko ežerai), sudarantis vieną hidrosistemą, kurią drenuoja Bražuolės, Saidės ir Aluonos upės.
Trakų aukštuma miškinga (Varnikų, Alsakių miškai), vyrauja spygliuočiai.
Dalį Trakų aukštumos apima Trakų istorinis nacionalinis parkas.
2341