Trãkų ežerýnas, ežerų grupė Trakų mieste ir jo apylinkėse, Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Trakų aukštumos vidurinėje dalyje telkšo apie 30 ledyninės kilmės ežerų – Galvė, Skaistis, Luka, Totoriškių ežeras, Akmena, Baltis, Babrukas, Žirniukas, Šulninkų, Čiukiškių ežerai, Birva, Baluosys, Dumblis ir kiti; vienas ežeringiausių regionų Lietuvoje. Ežerai susidarę skirtingos kilmės (ledo guolio, rininės) ir konfigūracijos duburiuose. Dalį ežerų jungia sąsiauriai, protakos ir nedideli upeliai. Ežeryną drenuoja Bražuolės, Saidės ir Aluonos upės; priklauso Neries mažųjų intakų pabaseiniui.
Galvės sistema
Trakų ežeryno branduolys – Galvės sistema
Trakų ežeryno branduolį (kartais Trakų ežerynu vadinama tik ši dalis) sudaro Trakų miesto teritorijoje esančių ir protakomis tarpusavyje susisiekiančių didžiausių ežerų – Galvės, Skaisčio, Lukos, Totoriškių – hidrosistema (Galvės sistema). Šie ežerai telkšo vienodame (148,4 m) asoliučiajame aukštyje. Iki 1870 su Galvės ežeru sąsiauriu jungėsi Akmena (dabartinis absoliutusis aukštis 149,1 metro). Ežerams būdinga vingiuota kranto linija, skirtingo dydžio įlankos, pusiasaliai ir ragai (raiškiausi Galvės ežere). Galvė ir Skaistis susidarę giliuose duburiuose tarp moreninių gūbrių (suformavo Rytų Lietuvos fazės ledynas). Šiaurėje Skaistį juosia aukštų (30–40 m) kalvų grandinė; pietinė (žemesnė) jos dalis (moreninių kalvų lankas) nuo Akmenos pietinio pakraščio leidžiasi į ežerų duburius ir vietomis (daugiausia Galvės pietinėje dalyje) sudaro salas. Toliau į pietus senesnėse rinose telkšo Totoriškių ir Lukos ežerai.
Galvės sistemos ežerai yra nuotakūs, tačiau juos maitinantis baseinas nedidelis, todėl vandens lygis per metus svyruoja nedaug (metinė svyravimo amplitudė apie 30 cm); pavasarį pakyla vidutiniškai 0,13 metro. Ežerų vandens perteklius (apie 1/3) nuteka (iš Skaiščio ežero pietrytinės dalies) Žydiškių kanalu (manoma, jį iškasė Salos pilies statytojai, norėdami pažeminti ežero vandens lygį; 19 a. pabaigoje grafo Vladislavo Tiškevičiaus nurodymu išvalytas ir pagilintas, vandeniu užpildyti Lentvario dvaro tvenkiniai) į Balčio ežerą, o iš jo – Saidės ir kitais upeliais Neries link. Ežerų vandens pratakumas 1,2 %.
Totoriškių, Lukos ir Galvės ežeruose vandens temperatūra gelmių priedugniuose per metus kinta mažiau kaip 5° C, Skaisčio ir Nerespinkos (Lukos šiaurės rytinė dalis) ežeruose – 5–6° C. Vasarą ežerų vandens skaidrumas siekia 2,5–3,5 m (vanduo žydi). Ištirpusių druskų kiekis – 190–230 mg/l.
Galvės, Skaisčio ir Totoriškių ežerų atabradai žvyrėti, vandens augalija (nendrės, meldai, vandens lelijos, plūduriuojančiosios plūdės) vešlesnė tik įlankose. Lukos ir Nerespinkos ežerų atabradai siauri, padumblėję, pakrantės apaugusios nendrių, meldų, švendrų (vietomis) juostomis.
Prie Totoriškių ežero veikia (nuo 1953) Trakų vandens matavimo stotis.
Saugomi objektai
Trakų ežerynas ir vertinga Bražuolės aukštupio hidrografinė struktūra saugoma Galvės, Akmenos ir Bražuolės hidrografiniuose draustiniuose. Įkurti Varnikų botaninis zoologinis (saugoma miško ir pelkės kompleksas su reta vertinga flora bei fauna), Kudrionių kraštovaizdžio (išskirtinis kraštovaizdis su Daniliškių piliakalniu bei sentikių kaimo architektūra), Plomėnų ornitologinis (Plomėnų pelkė su gausia čia perinčių bei gyvenančių paukščių įvairove) draustiniai. Lankytini objektai: Bražuolės piliakalnis, Naujosios rėvos piliakalnis, Varliškių pilkapynai, Saidės rėva, Viktoro Bergo ąžuolas, Bieliūnų ažuolas.
Tyrinėjimai
Trakų ežeryną tyrė ir aprašė E. Vodzinskas (Trakų ežeryno kilmės ir raidos bruožai 1962), K. Mekas (Ar Trakų ežerai nuseko? 1968), A. Garunkštis, A. J. Stanaitis (Ežerai gimsta, bręsta ir miršta 1969), K. Kilkus (Trakų ežerų hidrologijos bruožai 1988, Trakų ežeryno hidrografijos ir hidrologijos ypatumai 2002), A. A. Baliulis, S. Mikulionis, A. Miškinis (Trakų miestas ir pilys 1991), V. Baltrūnas, Jurijus Valiūnas, A. Zuzevičius (Trakų istorinio nacionalinio parko geologiniai ir hidrogeologiniai ypatumai 2003). 2010 išleistame Trakų didžiųjų ežerų vardyne (sudarytojai Lina Sokolovaitė ir Vykintas Vaitkevičius) pateikti iš įvairių istorinių šaltinių surinkti Trakų ežerų pavadinimai.