Trãkų kunigaikštỹstė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sritis. Minima nuo 14 a. 4 dešimtmečio. Centras – Trakai. Sudarė Trakų žemė (Trakai su gretimais valsčiais; vėliau iš jų sudaryta Trakų apskritis), Gardinas su apylinkėmis, buvusios jotvingių žemės iki Raigardo ir Bebro upės, Palenkė iki Lietuvos Brastos. Trakų kunigaikštystės įtakoje buvo Žemaitija. Nuo 4 dešimtmečio pabaigos iki 1382 Trakų kunigaikštystę valdė Kęstutis, 1382–92 – Skirgaila. Vytautui 1392 tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Trakų kunigaikštystė su Vilniaus kunigaikštyste buvo sujungta į didžiojo kunigaikščio domeną. Vokiečių ordino puolimus daugiausia atlaikė Trakų kunigaikštystė ir Žemaitija, todėl savo potencialą lengviau galėjo išsaugoti Vilniaus kunigaikštystė. Trakų kunigaikščio reikšmė buvo didesnė nei kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių (išskyrus Vilniaus kunigaikščio). 1413 vietoj jos sudaryta Trakų vaivadija.
683