Trakų Vokė
Trãkų Vókė, Vilniaus miesto pietvakarinė dalis į pietus nuo Grigiškių; priklauso Panerių seniūnijai. Rytiniu pakraščiu teka Vokė. Per Trakų Vokę eina Vilniaus–Kauno geležinkelis; geležinkelio stotis.
Švč. Mergelės Marijos koplyčia. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialas. Paštas, gimnazija, vaikų darželis.
Architektūra
Trakų Vokės dvaro rūmai (1880, architektas L. J. Marconi)
Išliko 19 a. istorizmo laikotarpio dvaro sodyba. Neoklasicistiniai rūmai (1880, architektas L. J. Marconi, 1978 rekonstruoti pagal architekto A. Lagunavičiaus projektą) grakščių proporcijų, puošnūs, vidurinė dalis 2 aukštų su belvederiu, sparnai vienaukščiai. Išlikę (arba rekonstruoti) vertingi interjerai: salės lubos su klasicistiniais kesonais, kambarių – su barokiniais, rokokiniais augaliniais ornamentais, figūriniais reljefais, vestibiulis ampyro puošybos su 4 kolonomis.
Trakų Vokės dvaro rūmų (1880, architektas L. J. Marconi) interjeras
Koplyčia (apie 1870) neogotikinė, virtuvė su skalbykla (1880, su rūmais buvo sujungta tuneliu; užmūrytas) neoklasicistinė, arklidė eklektinė (vyrauja neobarokas), oficina (abu 19 a. pabaiga), svirnas (19 a. pabaiga–20 a. pradžia), kumetynas (19 a. antra pusė), ūkvedžio namas (19 a. pabaiga) artimų liaudies architektūrai formų.
Parkas (20 ha; pradėtas tvarkyti 1898 pagal E. F. André projektą) mišraus planavimo, išsidėstęs 2 terasose, yra 3 tvenkiniai. Ansamblį juosia raudonų plytų tvora su šiauriniais ir vakariniais vartais bei sargo nameliais.
2271
Istorija
1375 pirmą kartą paminėta Vokė (vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino kariuomenių mūšis). 14 a. pabaigoje Vytautas prie Vokės upės įkurdino totorių, 1415 Vokės kaimą užrašė Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. Trakų Vokės dvaras 17–19 a. priklausė Zavadskiams, Sapiegoms, Dombrovskiams, nuo 19 a. vidurio – Tiškevičiams. Sovietų okupacijos metais Trakų Vokė buvo apylinkės centras, Žemdirbystės instituto Vokės filialo ir jo eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1996 prijungta prie Vilniaus. 1959 buvo 400, 1970 – 943, 1979 – 1044, 1989 – 1412 gyventojų.