vienfazio elektros transformatoriaus schema: 1 ir 2 – pirminė ir antrinė apvijos, 3 – šerdis; w1 ir w2 – pirminės ir antrinės apvijų vijų skaičius, Φ0 – pagrindinis magnetinis srautas (mėlynos linijos), Φ1 ir Φ2 – sklaidos srautai (mėlynos linijos), I1 ir I2 – pirminės ir antrinės apvijų srovės, U1 ir U2 – pirminė ir antrinė įtampa, R – apkrovos varža
transformãtorius, įrenginys vienoms objektų arba energijos savybėms keisti kitomis. Labiausiai paplitę hidrodinaminiai ir elektros transformatoriai. Hidrodinaminis transformatorius – įtaisas, tolygiai perduodantis sukimo momentą nuo vieno veleno į kitą, keičiantis jo dydį ir sukimosi greitį. Jo svarbiausi rodikliai – transformacijos koeficientai (varomojo ir varančiojo velenų sukimo momentų santykis). Naudojamas automobilių hidromechaninėms automatinėms pavaroms, lėtinantiems stabdžiams. Elektrinis transformatorius keičia kintamosios įtampos didumą ir elektros srovę. Jo veikimas pagrįstas elektromagnetine indukcija. Transformatorių sudaro magnetolaidis ir pirminė bei antrinė apvijos. Pirminė apvija jungiama prie kintamosios įtampos šaltinio, o prie antrinės apvijos jungiami elektros energijos imtuvai. Kintamoji elektros srovė, tekėdama pirmine apvija, sukuria kintamąjį magnetinį srautą. Didžiausia jo dalis, esanti magnetolaidyje, vadinama pagrindiniu srautu, kita – sklaidos srautu.
Pagrindinis srautas Φ0 pirminėje ir antrinėje apvijose indukuoja elektrovarą e1 ir e2; e1 = – w1 dΦ0/dt ir e2 = – w2 dΦ0/dt; čia dΦ0 – srauto pokytis, dt – laiko pokytis, w1 ir w2 – pirminės ir antrinės apvijų vijų skaičius. Apvijų įtampos (u1, u2), srovės (i1, i2) ir elektrovaros susijusios taip: u1 = – e1 + i1r1+ L1di1/dt; u2 = e2+ i2r2 + L2di2/dt; čia r1 ir r2 – aktyviosios apvijų varžos, L1 ir L2 pirminės ir antrinės apvijų sklaidos induktyvumo koeficientai. Kai įtampa u1 sinusinė, tai magnetinis srautas Φ0 ir elektrovara e1 ir e2 t. p. sinusiniai; tada transformatoriaus lygtyse patogu vartoti efektines dydžių vertes: E1 ir E2, U1 ir U2, I1 ir I2. Santykis U1/U2 = E1/E2= w1/w2= k vadinamas transformacijos koeficientu. Elektros tinkluose dažniausiai įrengiami jėgos (didelės galios) transformatoriai. Jie būna vienfaziai ir trifaziai. Aukštinamieji transformatoriai aukština elektrinių generatorių generuojamą įtampą nuo 10–15 kV iki 220–750 kV. Esant tokiai įtampai elektros energiją oro elektros linijomis galima perduoti dideliu atstumu. Žeminantieji transformatoriai elektros energijos vartojimo vietose aukštąją įtampą dažniausiai pažemina iki 380/220 V. Galios transformatorių (didesnis negu 100 MVA) naudingumo koeficientas 98–99 %.
Pirmąjį trifazį elektros transformatorių 1889 sukūrė M. Dolivo-Dobrovolskis.