transforminiai lūžiai (schema) 1 – astenosfera, 2 – litosfera, 3 – vandenyno vidurio kalnagūbris, 4 – lūžių zonos, 5 – riftinis slėnis, 6 – transforminis lūžis, 7 – konvekcinės srovės, 8 – magma
transfòrminiai lžiai, Žemės plutos lūžiai, skersai kertantys ir perstumiantys vandenyno vidurio kalnagūbrį, jo riftinį slėnį ir suskaldantys juos į segmentus. Sudaro 5–20 km arba didesnio pločio povandeninius kanjonus, pakopas, tęsiasi šimtus, kartais daugiau kaip 1000 km, kerta už kalnagūbrių esančius giliavandenius duburius; kai kurie transforminiai lūžiai pasiekia tektoniškai aktyvius gretimų žemynų pakraščius. Transforminių lūžių priešpriešinės sienos būna persistūmusios horizontalia (nuo dešimčių iki 500 km, kartais daugiau kaip 1000 km) ir vertikalia (kai kurie vandenyno vidurio kalnagūbrio blokai ilgainiui pakyla ir tampa salynais) kryptimis.
Manoma, vandenyno vidurio kalnagūbrio dalių slinkimą sukelia vandenyno dugno skėtra ir Žemės sukimasis. Transforminių lūžių vietose vandenyno dugnas yra apie 1 km giliau negu riftiniame slėnyje, jis būna padengtas smėlio, molio nuosėdomis. Riftinio slėnio ir transforminių lūžių susikirtimo vietoje dažni žemės drebėjimai.
Vieni didžiausių yra Clippertono (ilgis 7000 km, plotis 35–110 km) ir Clariono (ilgis 4500 km, plotis 100–180 km) transforminiai lūžiai Ramiajame vandenyne.
1417