transkripcija

transkrpcija (lot. transcriptio – perrašymas) Kalbos elementų (garsų, fonemų) ar jos ištiso srauto (tekstų) tikslus užrašymas specialiais ženklais; tų ženklų sistema. Dažniausiai taikoma fonetikoje ir fonologijoje, dialektologijoje (tiksliai užrašant tarmių tekstus), leksikologijoje ir leksikografijoje (perteikiant svetimos kalbos žodžių tarimą). Skiriama fonetinė ir fonologinė transkripcija. Fonetinė transkripcija, kitaip negu bendrinės kalbos rašyba, vienodai tariamą garsą, nepaisydama jo kilmės, visada žymi tuo pačiu rašmeniu, pvz., [rã·do·] ‘rado’ plg. su [rã·stas] ‘rąstas’, [važ′·vo·] ‘važiavo’plg. su [ž′·mas] ‘žemas’. Fonetinės transkripcijos ženklų sistema sudaroma iš lotyniško pagrindo abėcėlės mažųjų raidžių, papildytų naujomis, dažnai kitų kalbų abėcėlių, raidėmis ir įvairiais diakritiniais ženklais, žyminčiais garsų tembro, trukmės, tono atspalvius. Fonologinė transkripcija vartojama skirtingoms fonemoms žymėti, pvz., /bùvo·/ ‘buvo’, /lañkas/ ‘lankas’.

LIETUVIŲ kalbos mokslinės transkripcijos pagrindus 1930 sukūrė ir įvairių tarmių tekstams pritaikė J. Gerulis, pasinaudojęs 1925 Kopenhagoje priimta tarptautine fonetine transkripcija. Lietuvių dialektologijos darbuose vartojamų papildomų ženklų keletas pavyzdžių: α (labai trumpas redukuotas a), æ (platesnis už e), ə (redukuotas e), э (po kietai tariamų priebalsių vidurinės eilės e), є (po kietai tariamų priebalsių vidurinės eilės ė), η (gomurinis n prieš g, k), x (priebalsis ch). Papildomų diakritinių ženklų pavyzdžiai: taškas, kuris įvairiai komponuojamas prie raidės gali rodyti užpakalinės eilės balsio supriešakėjimą (pvz., j·s· ‘josiu’), neįtemptus tarpinius balsius tarp ė ir i bei o ir u (pvz., k′ tas ‘kitas’, tr ‘turiu’), ilgą balsį (ilgumas kartais žymimas brūkšneliu virš raidės, pvz., su·na· / sūna·) ar pusilgį balsį (pvz., su.na.); ratukas žymi balsį a su o atspalviu (pvz., då·vanà ‘dovana’) ir skiemeninius priebalsius (pvz., dã·ktas ‘daktaras’); lankelis žymi tarpinius garsus tarp i ir j (pvz., i. ‘ir’) bei u ir v (pvz., gá. ‘gavo’); atvirkščias kablelis žymi priebalsių aspiruotumą (pvz., ba.k‘ ‘baik’).

303