transkrpcija (lot. transcriptio – perrašymas), RNR biosiñtezė, procesas, kurio metu nuo tam tikrų deoksiribonukleorūgšties (DNR) molekulės dalių (genų), ribonukleorūgšties (RNR) molekulių (transkriptų) pavidalu kopijuojama biologinė informacija. Matrica RNR sintezei yra viena iš dviejų DNR grandinių, kuri komplementari biologinę informaciją koduojančiai DNR grandinei. Susintetinta RNR yra geno nukleotidų sekos (DNR) kopija, tik RNR molekulėje vietoj timidilo rūgšties yra uridilo rūgštis, vietoj deoksiribozės – ribozė. Transkripcija prasideda, kai RNR sintetinantis fermentas RNR polimerazė, dalyvaujant transkripcijos veiksniams, prijungiamas prie dvigrandinės DNR (geno) savitosios reguliacinės srities, vadinamojo promotoriaus. Promotorius dažniausiai būna išsidėstęs prieš geną. Geno transkripcija prasideda, kai promotoriaus srities DNR grandinės būna išskirtos (pav.). RNR polimerazė pagal DNR matricą pradeda sintetinti geno transkriptą, jungdama į polinukleotidinę grandinę ribonukleotidus iki pasiekia reguliacinę DNR sritį, kuri valdo transkripcijos baigtį (terminacijos sritis). Transkriptų, koduojančių baltymus – informacinės RNR (mRNR) molekulių – įvairovė yra didžiausia. mRNR yra matricos baltymų biosintezei ribosomose. Mažesnę dalį transkriptų sudaro įvairios kitos RNR molekulės (tRNR, rRNR, snRNR, snoRNR, miRNR, siRNR), kurios nekoduoja baltymų, bet ląstelėje atlieka daugelį funkcijų. Virusų, bakterijų ir archėjų genų transkripcijai reikia 1 RNR polimerazės, eukariotų ląstelėse įvairių grupių genų transkripcijoje dalyvauja 4–7 RNR polimerazės. Transkripcija vyksta visose ląstelėse, yra pirmoji biologinės informacijos raiškos pakopa ir svarbiausias genų raiškos valdymo taikinys sprendžiant, kokių genų, kokiose ląstelėse ir kiek transkriptų turi būti susintetinta.
transkripcijos (RNR biosintezės) schema
1153