transpersonãlinė psichològija, psichologijos kryptis, įvairiais aspektais tirianti žmogaus sąmonę ir viršasmeninius (transpersonalinius) potyrius, jų prigimtį, priežastis, formas ir padarinius. Nagrinėja patirtis ar įvykius, kai peržengiamas įprastinis riboto savojo Aš suvokimas ir pajaučiamas ryšys su didesne ir reikšmingesne realybe. Apima pakitusią sąmonės būseną (pavyzdžiui, miegant, medituojant, hipnozės būsenoje, veikiant psichoaktyvioms medžiagoms), egotranscendenciją, mistines, priešmirtines patirtis, vadinamąjį apsireiškimą, budistinę nirvaną, nušvitimą ir kita. Bando moksliniais metodais nustatyti psichinės brandos ir laimės prielaidas, labiausiai domisi žmogaus išgyvenimais, mintimis. Žmogaus sąmonė suprantama ir tiriama visapusiškai, remiantis klasikiniais ir neklasikiniais mokslais, moksliniais ir nemoksliniais metodais, įvairiomis tradicijomis. Transpersonalinė psichologija integruoja psichologijos, filosofijos (Rytų ir Vakarų) mokyklų, taip pat kitus mokslo dalykus (pavyzdžiui, kvantinę fiziką, antropologiją). Pateikia naują požiūrį į psichinę sveikatą ir patologiją taikydama daugiaaspektį žmogaus tyrinėjimo būdą. Transpersonaliniai išgyvenimai labai reikšmingi kūrybai, estetinei ir etinei raidai, visuomenės psichologinei būsenai.
Transpersonalinės psichologijos ištakos siejamos su 20 amžiaus 6–7 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose susiklosčiusia humanistine psichologija. A. H. Maslow (Jungtinės Amerikos Valstijos) knygoje Būties psichologijos link (Toward a Psychology of Being 1968) iškėlė mintį, kad humanistinė psichologija transformuojasi į aukštesnę – transpersonalinę – psichologiją, kuri nukreipta ne tik į žmogiškuosius poreikius ir interesus, bet į pasaulį apskritai ir išeina už žmogaus bei jo saviaktualizacijos poreikių ribų. S. Grofas (Čekija), K. Wilberis, Ch. T. Tartas (abu Jungtinės Amerikos Valstijos) plėtojo savo transpersonalinės psichologijos mokyklas, metodus ir tyrimų kryptis. S. Grofas sukūrė savęs pažinimo ir asmeninio augimo metodą – holotropinį kvėpavimą, remdamasis asmeniniais tyrimais pateikė transpersonalinių potyrių klasifikaciją. Psichoterapijoje holotropinis metodas remiasi neįprastų (išplėstų) sąmonės būsenų tyrimų rezultatais. Jo pagrindinis tikslas yra aktyvuoti pasąmonę ir išlaisvinti energiją. K. Wilberis pabrėžė, kad žmogaus sąmonei tirti reikia bandyti suderinti beveik visų meno ir mokslo sričių žinias, Vakarų ir Rytų didžiųjų religijų dvasines tradicijas, sukūrė vadinamąjį integralinį metodą, kuriuo įvairios religinės ir psichoterapinės mokyklos papildo viena kitą žmogaus sąmonės tyrinėjimo būdais. Transpersonalinės psichologijos metodologijai susiformuoti taip pat padėjo žmogaus smegenų ir kvantinės fizikos šiuolaikiniai moksliniai tyrimai (K. Pribramas, D. Bohmas, abu Jungtinės Amerikos Valstijos), kurie atskleidė naujas žmogaus sąmonės tyrinėjimo perspektyvas, tai yra, kad individuali sąmonė turi visą universalios sąmonės potencialą, o realybė galbūt yra tik maža dalis daug platesnio spektro, kurio negalima suvokti dėl suvokimo ribotumo. 1969 Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurta Tarptautinė transpersonalinės psichologijos asociacija leidžia žurnalą The Journal of Transpersonal Psychology, 1984 Fribūre įkurta Europos transpersonalinės psichologijos asociacija. 1980 Australijoje įvyko pirmoji Tarptautinė transpersonalinė konferencija.
LIETUVOJE 2008 Vilniuje įkurta transpersonalinė asociacija Visas Pasaulis manyje nuo 2009 yra Tarptautinės ir Europos transpersonalinės psichologijos asociacijų narė.
2271