transpòrtas (lot. transporto – pernešu, pervežu), ūkio šaka, kurios įmonės veža krovinius ir keleivius įvairiomis priemonėmis (transportas); kroviniams ir keleiviams vežti naudojamų priemonių, kelių ir kitos infrastruktūros visuma.
Transporto rūšys
Pagal kelius, kuriais vežami kroviniai ir keleiviai, skiriama sausumos (automobilių transportas, geležinkelių transportas, įskaitant metropoliteną, vamzdynų transportas, kinkinių transportas, nešulinis, dviračių ir kitas), vandens (jūrų transportas, upių transportas) ir oro transportas (civilinė aviacija), pagal teikiamų paslaugų pobūdį – krovininis ir keleivinis, pagal transporto priemonių nuosavybę – privatus ir viešasis transportas, pagal paskirtį – bendrojo naudojimo, specialusis (komercinis) ir asmeninis (gyventojų lengvieji automobiliai, motociklai, dviračiai, valtys, jachtos, lėktuvai ir kita). Viešojo transporto (miesto transporto, priemiestinių ir tarpmiestinių autobusų, keleivinių geležinkelio traukinių ir kita) maršrutai yra reguliarūs, pagal tvarkaraštį, o privačiu transportu keleivius ir krovinius galima vežti bet kada ir bet kuria kryptimi jo savininko nuožiūra.
21 a. jūromis pervežama daugiau kaip 63 %, automobiliais – 16 %, vamzdynais – 10 %, geležinkeliais – 8 %, upėmis – 2 %, oro transportu – mažiau kaip 0,3 % pasaulio krovinių; automobiliais pervežama 71 %, oro transportu – 20 %, geležinkeliais – 8 %, jūromis ir upėmis – 1 % visų keleivių.
Įvairių transporto rūšių privalumai ir trūkumai
Visos transporto rūšys turi privalumų ir trūkumų, naudotojai jas renkasi pagal kainos, greičio, talpos, saugumo ir maršruto kriterijus.
Vežti geležinkeliais saugu ir pakankamai greita, traukiniais galima vežti daug krovinių ir keleivių, įvairiomis oro sąlygomis. Šio transporto trūkumai – būtinos geležinkelių linijos, jis dažnai yra monopolizuotas, o vežant krovinius tarptautiniais maršrutais juos reikia perkrauti, nes įvairių šalių geležinkelių linijos yra nevienodo pločio. Geležinkeliais daugiausia vežami metalai, mediena ir kitos žaliavos, nafta ir jos produktai, žemės ūkio produkcija ir kiti masiniai kroviniai.
Automobilių transportas greitas, lankstus ir universalus, šio transporto priemonių pasaulyje yra daugiausia, kai kurios iš jų specializuotos, pritaikytos tam tikrų rūšių kroviniams vežti. Automobiliai dažniau nei kitų rūšių transporto priemonės yra gyventojų privati nuosavybė ir gali būti naudojami bet kada pagal jų poreikius. Automobiliais galima važiuoti bet kokiu maršrutu, pristatyti krovinius tiesiai jų gavėjams – įmonėms ar gyventojams (nuo durų iki durų), todėl automobiliais dažniausiai pristatomi kroviniai vežti didesniais kiekiais jūrų, upių, geležinkelių, oro transporto priemonėmis ir po to kitame regione ar šalyje paskirstant juos gavėjams mažesniais kiekiais. Automobilių transporto trūkumai – maža automobilių talpa (dėl to patiriamos didžiausios vieno keleivio vežimo sąnaudos), priklausomybė nuo oro sąlygų, dažnos eismo spūstys ir avarijos, t. p. ypač didelis ekologinis kenksmingumas (miestuose automobiliai yra oro taršos ir triukšmo pagrindinis šaltinis). Efektyviausiai automobiliai naudojami važiuojant trumpais atstumais (iki 200 km), miestuose, t. p. vietose, kuriose nėra kitų rūšių transporto infrastruktūros.
Baltijos jūroje krovininis laivas gabena konteinerius
Jūromis kroviniai vežami lėčiausiai, bet pigiausiai (po vamzdynų transporto), šio transporto priemonės (laivai) yra labai talpios ir nepakeičiamos vežant krovinius į kitus žemynus ir salas. Jūrų transportas gali veikti tik ten, kur įrengti jūrų uostai, be to, žiemą kai kurie uostai užšąla ir netinka navigacijai. Upių laivai mažesni ir lėtesni nei jūrų, daugelis upių žiemą užšąla, todėl upėmis dažnai plaukiojama nereguliariai, daugiausia vidutinio nuotolio maršrutais vežamos statybinės medžiagos, akmens anglys, rūdos, mediena, kiti kroviniai, kurių nereikia pervežti skubiai. Keleiviai vandens transportu išsivysčiusiose šalyse 21 a. daugiausia vežami keltais (keliančiais per jūras, upes ir automobilius, geležinkelio traukinius) ir kruiziniais, kitais turistiniais laivais.
Oro transporto priemonės yra greičiausios, bet brangiausios, lėktuvų talpa nedidelė, todėl jis tinkamiausias vežti keleivius daugiau kaip 1000 km nuotoliu, t. p. greitai gendančius produktus, ypač vertingus krovinius, skubų oro paštą (oro transportu pervežama mažiau kaip 0,3 % visų pasaulio krovinių svorio, bet jie sudaro apie 35 % visų rūšių transporto krovinių vertės). Oro transporto privalumas t. p. yra tiesūs maršrutai (oro keliai), kuriais galima pasiekti sausumos ar vandens transporto priemonėms neprieinamas vietoves (pvz., kalnuose, džiunglėse, Tolimojoje Šiaurėje).
Vamzdynų transportas yra tik krovininis, pigiausias, nereikalauja daug aptarnaujančio personalo, svarbiausi kroviniai – nafta ir jos produktai, gamtinės dujos, vanduo, kiti skysčiai ir dujos, kurie gali būti nenutrūkstamai bet kokiu oru transportuojami ilgu nuotoliu su minimaliais nuostoliais, todėl vamzdynų transporto ekonominė reikšmė sparčiai didėja. Tiesti vamzdynus brangu ir jie eina tik svarbiausiomis magistralinėmis šių prekių judėjimo kryptimis.
Laplandijoje (Suomija) kinkinių transportui naudojami šiauriniai elniai
Kinkinių transporto priemonės (traukiamos arklių, asilų, jaučių, elnių, šunų ir kitų gyvūnų) daugiausia naudojamos ekonomiškai silpnesnėse šalyse, ypač kalnuotose vietovėse, dykumose, Tolimojoje Šiaurėje, o sunkiomis gamtinėmis sąlygomis, kai negali išvažiuoti kinkiniai, naudojami nešuliniai gyvuliai.
Įvairios transporto rūšys gali ir konkuruoti tarpusavyje, ir papildyti viena kitą, gali būti naudojamas kombinuotas vežimas, kai kroviniai vežami kelių rūšių transporto priemonėmis, pvz., vežant krovinius automobiliais ar geležinkeliais į jūrų ar oro uostą, o laivui ar lėktuvui atvykus į paskirties šalį – nuo jūrų ar oro uosto automobiliais ar geležinkeliais krovinių gavėjams.
Transportas ekonomikoje
Transportas dalyvauja visų ekonomikos šakų produkcijos gamyboje – į gamybos įmones pristatomos žaliavos, medžiagos, kuras, o pagaminta produkcija paskirstoma jos pardavėjams ir vartotojams. Transportas yra teritorinio darbo pasidalijimo pagrindas, leidžia išdėstyti gamybą toliau nuo produkcijos vartotojų, palaiko ryšius tarp ekonomikos šakų, regionų, valstybių, skatina prekybą, turizmą, gyventojų migraciją. Dėl pasaulio ekonomikos globalizacijos transporto paslaugų poreikis nuolat didėja.
Transportas geriau išplėtotas išsivysčiusiose šalyse nei Trečiojo pasaulio valstybėse, kuriose dažnai vyrauja viena ar dvi transporto rūšys, o kitos yra labai atsilikusios, daug automobilių kelių neturi kietos dangos ir yra neišvažiuojami lietinguoju laikotarpiu, jūromis šių šalių krovinius dažniausiai veža užsienio laivynas. Transporto srityje (ypač vamzdynų ir geležinkelių) dažnos natūralios monopolijos, daugelis šalių turi geležinkelių ir oro transporto nacionalines bendroves (dažniausiai valstybines), kurios vyrauja šakoje.
Transporto keliamos problemos
Transporto veiklos sutrikimai – avarijos (daugiausia automobilių ir lėktuvų), kelių neišvažiuojamumas, automobilių spūstys miestuose, transporto darbuotojų streikai ir kita – labai sumažina žmonių komunikacijos galimybes, sukelia ekonominių nuostolių įvairiose veiklos srityse.
Transportas (daugiausia automobilių) yra didžiausias naftos ir jos produktų vartotojas pasaulyje, teršia orą išmetamosiomis dujomis ir smulkiomis kietosiomis dalelėmis, teršia vandenis, kelia triukšmą, mažina laisvus plotus miestuose (21 a. iki 50 % miestų teritorijų užima keliai, stovėjimo aikštelės, garažai, degalinės ir kita automobilių transporto infrastruktūra). Ekologiškesnės transporto rūšys yra nevariklinis transportas (pvz., dviračių) ir transporto priemonės, varomos dujomis, elektros energija.
Europos Sąjungos transporto politika
Europos Sąjungos politika transporto srityje nukreipta dviem pagrindinėmis kryptimis: liberalizuoti ir sukomercinti transporto sektorių (skatinti konkurenciją, naikinti valstybines monopolijas, vykdyti privatizaciją, decentralizuoti transporto sistemą, atskirti transporto infrastruktūros valdymą nuo vežėjų veiklos) ir gerinti transporto paslaugų saugumą bei kokybę, mažinti jų neigiamą poveikį gamtai.
Istorija
Seniausia transporto rūšis – upių transportas (irkliniai ir buriniai laivai) – žinomas jau nuo akmens amžiaus, vėliau iš jo išsirutuliojo jūrų transportas. Sausumos transporto priemonės (gyvūnų traukiami ratiniai vežimai) atsirado Šumere penktame tūkstantmetyje prieš Kristų kartu su sausumos keliais. Ilgą laiką transporto priemonėmis daugiausia buvo vežami kroviniai, kurių nebuvo galima pagaminti jų vartojimo vietoje, pvz., importuojamos prabangos prekės. Tarptautinėje prekyboje vyravo jūrų transportas, nes buriniai laivai buvo keturis-penkis kartus greitesni ir galėjo pervežti daugiau krovinių nei karavanai, kuriais kroviniai gabenti sausuma.
16–17 a. daugelyje šalių pradėta reguliariai vežti keleivius ir paštą sausumos keliais. 19 a. viduryje paplito geležinkelių transportas, išsivysčiusiose industrinėse šalyse susiejęs jūrų uostus su toliau nuo jūros esančiais pramoniniais rajonais. Plėtojantis geležinkelių tinklui labai sumažėjo kinkinių ir nešulinio transporto svarba. 19 a. pabaigoje atsirado ir ėmė plėstis automobilių ir naftotiekių transportas, 20 a. pradžioje – oro transportas.
Po Antrojo pasaulinio karo pradėjo mažėti geležinkelių transporto (ypač keleivinio) ekonominė reikšmė, jį ėmė nukonkuruoti automobilių ir oro transportas, nuosmukį patyrė ir keleivinis vandens transportas. Didelę įtaką kombinuoto kelių rūšių krovininio transporto plėtrai 20 a. antroje pusėje padarė vienodų standartinių metalinių konteinerių kroviniams vežti paplitimas, labai sumažinęs perkrovimo sąnaudas.
Transportas Lietuvoje
Apie transportą Lietuvoje – Lietuvos transportas.