transpòrto poltika, politinių, ekonominių ir socialinių priemonių, teisės aktų, sprendimų ir veiksmų, kuriais valstybė reguliuoja transporto veiklą, visuma. Yra valstybės bendrosios socialinės ir ekonominės politikos dalis.
Transporto politika turi garantuoti efektyvų ir subalansuotą transporto sistemos naudojimą šalies ir pavienių jos regionų ūkiui plėtoti, transporto ekonominiam potencialui, produktyvumui didinti, visuomenės keleivinių ir krovininių pervežimų poreikiams tenkinti, taip pat tobulinti transporto paslaugų kokybę ir techninį lygį, transporto įvairių rūšių sąveiką, mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonėms, skatinti technologines inovacijas, mažinančias sąnaudas ir taršą, taupančias energetinius išteklius, didinti eismo saugumą, šalies vežėjų konkurencingumą transporto paslaugų vidaus ir tarptautinėje rinkoje, sudaryti sąlygas investicijoms į transporto bendroves. Transporto politika analizuoja ir vertina transporto sistemos pokyčius ir jų poveikį šalies socialinei ir ekonominei gerovei, žmonių sveikatai ir aplinkai, transporto paslaugų poreikių kitimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose, prognozuoja transporto sistemos plėtrą, pateikia rekomendacijas, kaip tobulinti miestų planavimą ir statybą, transporto infrastruktūros kūrimą, krovininio transporto logistiką ir pervežimų organizavimą, viešojo keleivinio transporto veiklą, kelių eismo organizavimą.
Lietuvoje transporto politiką formuoja Susisiekimo ministerija. Transporto politika apima transporto sistemos funkcionavimo ir visų rūšių transporto infrastruktūros plėtrą, keleivių ir krovinių vežimo geležinkelių, kelių, jūrų, vidaus vandenų, oro transportu, visų rūšių transporto saugaus eismo, tranzito ir logistikos reguliavimą, pavojingų krovinių vežimo, intelektinių transporto sistemų diegimo ir naudojimo politiką.
1023