transpòrto premonių draudmas, ne gyvybės draudimo rūšis, kai draudžiamos transporto priemonės ir jų savininkų, valdytojų turtiniai interesai. Pagal Europos Sąjungos ne gyvybės draudimo direktyvas (pirmoji – 1973, antroji – 1988, trečioji – 1992) transporto priemonių draudimas atskirtas nuo turto draudimo.
Skiriamas sausumos, išskyrus geležinkelio (lengvieji ir krovininiai automobiliai, autobusai, mikroautobusai, traktoriai, priekabos ir puspriekabės, motociklai, mopedai), geležinkelio (geležinkelio riedmenys), oro (lėktuvai, sraigtasparniai, sklandytuvai, parasparniai, oro balionai), vandens (laivai, jachtos, motorinės valtys, baržos) transporto priemonių draudimas.
Transporto priemonės savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (kasko) gali būti draudžiamos nuo eismo įvykio, gaisro, sprogimo ar stichinių nelaimių, vagystės, nuvarymo, sugadinimo, trečiųjų asmenų neteisėtos veiklos, gyvūnų padarytos žalos ir kitų rizikų.
Draudimo sąlygos ir įmokos priklauso nuo transporto priemonės rūšies, vertės, pasirinktos draudimo rizikos ir kitų veiksnių.
Su transporto priemonėmis susijusi jų savininkų, valdytojų, keleivių ir krovinių vežėjų civilinė atsakomybė trečiųjų asmenų atžvilgiu (pavyzdžiui, atsakomybė už transporto priemone padarytą žalą kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, taip pat atsakomybė keleiviams ir už vežamus krovinius) susiejant ją su nurodyta transporto priemone draudžiama civilinės atsakomybės draudimu.
Daugelyje šalių (ir Lietuvoje) įtvirtintas transporto priemonių savininkų (valdytojų), keleivių ir krovinių vežėjų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Išimtys dažniausiai daromos karinio transporto priemonėms, jei tarptautinės sutartys numato šių transporto priemonių padarytos žalos atlyginimą.
Draudėjai dažnai papildomai draudžiasi ir savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu, nes įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui draudimo sumos ne visada pakanka padarytai žalai atlyginti.
Su transporto priemonių glaudžiai susijęs vežamų krovinių draudimas (atskira draudimo rūšis, važtos draudimas), kai bet kokios rūšies transportu vežami kroviniai draudžiami nuo sugadinimo, sunaikinimo, vagystės. Gali drausti krovinių savininkai arba vežėjai (transportavimo paslaugas teikiančios bendrovės). Draudimo įmokos ir išmokos dydis priklauso nuo krovinių rūšies, vertės, transporto priemonės rūšies, maršruto ir kitų veiksnių.
Lietuvoje transporto priemonių draudimą reglamentuoja Civilinės aviacijos (2000), Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (2001, nauja redakcija 2007), Draudimo (2003, įsigaliojo 2004, nauja redakcija 2012) įstatymai, Kelių transporto (1995), Vidaus vandenų transporto (1996), Civilinis (2001, įsigaliojo 2002), Geležinkelių transporto (2004) kodeksai ir kiti teisės aktai.