transseksualùmas (trans… + seksualumas), transsekszmas, lytinės tapatybės sutrikimas – klaidingas savo lyties suvokimas, savęs priskyrimas priešingai lyčiai. Transseksualiems asmenims savas kūnas atrodo tarsi svetimas, dėl to jie kenčia, siekia, kad visuomenė juos priskirtų priešingai lyčiai, nori būti operuojami pakeičiant lytį. Reiškiasi vadinamuoju lyties disforijos sindromu, kuriam būdinga diskomfortas dėl esamos anatominės sandaros, noru atsikratyti pirminių ir antrinių esamos ir įgauti priešingos lyties požymių, bet transseksualumui nebūdinga fizinės, hormoninės ar genetinės lyties anomalijos (hermafroditizmas). Transseksualumas nesusijęs su psichikos ligomis (pvz., šizofrenija). Transseksualūs asmenys mėgsta rengtis kaip priešinga lytis, bet skiriasi nuo transvestitų (transvestizmas), nes priešingos lyties drabužių dėvėjimas jiems nesukelia erotinio pasitenkinimo, ir nuo homoseksualių asmenų (nors jaučia lytinį potraukį tos pačios lyties žmonėms), nes mano esą priešingos lyties ir savo lytinius organus laiko netinkamais. Manoma, transseksualumas atsiranda dėl hormonų tam tikro poveikio vaisiaus galvos smegenų hipotalamui (pagumbriui) ar vaistų, keičiančių lytinių hormonų kiekį, t. p. asmens tam tikrų psichologinių savybių, netinkamo auklėjimo ir socialinės aplinkos įtakos. Gydoma psichoterapija (koreguojamas mąstymas) arba atliekama hormonų terapija ir lyties keitimo operacija. Dėl pastarųjų pagrįstumo ir etiškumo daug diskutuojama – pakeitus lyties organus pati lytis nepasikeičia, nes yra genetiškai nulemta, DNR tyrimas rodo, kad lytis išlieka ta pati.
Transseksualumo terminą pirmą kartą 1949 pavartojo Jungtinių Amerikos Valstijų seksologas D. O. Cauldwellas straipsnyje Transseksualinė psichopatija (Psychopathia Transsexualis). 1966 Jungtinių Amerikos Valstijų seksologas ir gydytojas H. Benjaminas (1885–1986) knygoje Transseksualumo fenomenas (The Transsexual Phenomenon) kliniškai aprašė transseksualumą.