tranzistorius

įvairūs tranzistoriai

tranzstorius (angl. transistor < tran(sfer) – pernešti + (re)sistor – varžas), puslaidininkinis įtaisas, skirtas sustiprinti elektrinius signalus arba dirbti jungiklio režimu, turintis 3 arba daugiau elektrodų. Dažniausiai gaminamas iš monokristalinio silicio, aukštadažniai ir didelės galios tranzistoriai – iš kitų puslaidininkių. Dažniausiai naudojami dvipoliai (valdomi srove; įėjimo varža palyginti maža) ir lauko (valdomi įtampa; įėjimo varža labai didelė) tranzistoriai. Kitos dažnesnės tranzistorių atmainos: dvikrūvis tranzistorius su izoliuota užtura (įėjimo varža labai didelė), Schottky tranzistorius, heterotranzistorius (sudarytas iš skirtingų puslaidininkių), fototranzistorius (optinį signalą verčiantis sustiprintu elektriniu), plonasluoksnis tranzistorius (naudojamas skystakristaliuose vaizdo rodytuvuose). Būna mažos, vidutinės ir didelės galios, žemadažniai, aukštadažniai ir mikrobangų ruožo dažnių tranzistoriai.

Labiausiai paplitę metalo, oksido, puslaidininkio lauko tranzistoriai. Loginėse grandinėse, pvz., mikroprocesoriuose, naudojami jungtiniai metalo, oksido, puslaidininkio lauko tranzistoriai (sumažinti prietaisų naudojamą galią). Tranzistorius gaminamas ir kaip atskiras komponentas su korpusu (plastikiniu, keraminiu, metaliniu, mišriu) arba be jo. Daugiausia tranzistoriai formuojami puslaidininkiniuose lustuose (iki daugiau kaip 1 mlrd. viename luste).

1948 tranzistorių pagamino J. Bardeenas, W. H. Brattainas, W. B. Shockley. Jis išstūmė elektronines lempas (išskyrus labai didelės galios elektroniką ir labai aukštos kokybės garso atkūrimo aparatūrą), yra šiuolaikinės elektronikos pagrindinis elementas.

2063