trãpas (šved. trapp < trappa – laiptai), vulkãninis plokščiãkalnis, magminių bazinių uolienų (bazaltų, diabazų) formacija. Slūgso horizontaliai (sudaro dangas, klodus) ir užima didelius plotus (milijonus kvadratinių kilometrų); storis – nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų.
Reljefe formuoja laiptuotus stačių šlaitų plokščiakalnius. Manoma, trapai susiformuoja virš didelių mantijos plumų; didžiuliai magmos kiekiai (milijonai kubinių kilometrų) išsilieja per geologiškai trumpą (1–2 mln. metų) laiką. Yra ir impaktinės kilmės hipotezė. Trapai susidarė geologinės istorijos įvairiais laikotarpiais (daugiausia permo–triaso ir kreidos periodais). Kai kurie mokslininkai šį didžiulio masto vulkanizmą sieja su daugelio gyvūnijos ir augalijos rūšių katastrofiniais išmirimais; padidėjus vulkaninių dujų kiekiui atmosferoje galėjo žymiai pakisti klimatas, pasaulinio vandenyno vandens lygis, sudėtis (pvz., padidėti rūgštingumas), temperatūra. Pvz., vieni didžiausių pasaulyje (plotas 1,2–2,5 mln. km2, storis 6,5 km, tūris 1,2–3 mln. km3) Sibiro trapai susidarė (manoma, per 1 mln. metų) prieš 248–250 mln. metų, permo–triaso sandūroje (tuo laikotarpiu įvyko vienas didžiausių biosferos rūšių išnykimų).
Kolumbijos trapas ties Moses Coulee kanjonu (Jungtinės Amerikos Valstijos)
Trapuose būna vario, nikelio, grafito, platinos, deimantų telkinių.
Trapų yra Antarktidoje (pvz., Ferraro trapas), Australijoje (Tasmanijos trapas), Azijoje (Sibiro, Dekano plokščiakalnio trapas), Pietų Afrikoje (Karoo trapas), Šiaurės ir Pietų Amerikoje (Kolumbijos, Paranos trapas). Dabartiniai trapai formuojasi Afaro rifto zonoje (Rytų Afrikos lūžių zonos šiauriniame krašte) Etiopijoje.
Lietuvos kaimynystėje trapų tipo darinių yra Baltarusijos pietinėje ir Ukrainos šiaurinėje dalyje – Voluinės-Oršos aulakogene susidaręs (prieš 576–514 mln. metų) apie 450 m storio bazaltų klodas (plotas daugiau kaip 200 000 km2). Šių bazaltų trinkelėmis buvo išgrįstas Gedimino prospektas Vilniuje.