trapecija
trapècija (gr. trapezion – staliukas), iškilasis keturkampis, kurio dvi priešingos kraštinės yra lygiagrečios, o kitos dvi nelygiagrečios. Lygiagrečiosios (pav., a ir b) vadinamos trapecijos pagrindais, nelygiagrečiosios (c ir d) – trapecijos šoninėmis kraštinėmis. Trapecija, kurios šoninės kraštinės lygios, vadinama lygiašone; trapecija, kurios viena šoninė kraštinė statmena pagrindui, – stačiąja. Atkarpa l, jungianti šoninių kraštinių vidurio taškus, vadinama trapecijos vidurine linija; ji yra lygiagreti su trapecijos pagrindais ir lygi pagrindų ilgio sumos pusei. Statmuo h, nuleistas iš vieno pagrindo taško į kito pagrindo tiesę, vadinamas trapecijos aukštine. Trapecijos plotas S = (a + b)h = lh.
2608