Trastámaros (isp. Trastámaras), Pirėnų pusiasalio valdovų dinastija, nuo 14 a. vidurio iki 16 a. vidurio valdžiusi Kastilijos ir Aragono karalystes.
Kilo iš Kastilijos karaliaus Alfonso XI nesantuokinių vaikų (pagimdytų Eleonoros de Guzman), po jo mirties 1350 sukilusių prieš sosto paveldėtoją, Alfonso XI vyriausią teisėtą sūnų Petrą I. Į Kastilijos vidaus kovas buvo įtrauktas Aragonas, Prancūzija, Anglijos valda Akvitanija, t. p. Granados emyratas. 1369 Petras I po mūšio prie Montielio (Ciudad Realio provincija) buvo nužudytas. Kastilijos sostą užėmė vyriausias iš pilnametystės sulaukusių Alfonso XI nesantuokinių sūnų, Trastámaros (dabar Galisijos autonominis regionas; iš lot. trans Tamaris – už Tambre upės) grafas Henrikas (Henrikas II). Henrikas II dalijo valdas ir pareigas jį parėmusiems didikams, tai kėlė nesantaiką ir nestabilumą šalyje, tačiau jam pavyko sustabdyti Granados emyrato, Navaros ir Portugalijos pastangas užvaldyti Kastiliją. 1375 Henriko II sūnus Jonas vedė Aragono karaliaus Petro IV dukterį Eleonorą – taip Pirėnų pusiasalio didžiosios dalies valdymas atiteko Trastamaroms.
Kastilijos karalius Henrikas II su sūnumi sosto įpėdiniu Jonu (apačioje kairėje), žmona Joana Emanuele ir viena iš dukterų (apačioje kairėje) prie Švč. Mergelės Marijos kojų (aliejus, 14 a. vidurys, dailininkas Jaime Serra, Prado muziejus)
1379 mirus Henrikui II Jonas užėmė Kastilijos sostą kaip Jonas I Kastilietis. Jo antrąja žmona tapo Portugalijos karaliaus Ferdinando I Gražiojo duktė Beatričė. Po Ferdinando I Gražiojo mirties 1383 10 Jonas I Kastilietis pareiškė teises į Portugalijos sostą. Kilus Avisų ordino magistro Ferdinando I Gražiojo nesantuokinio sūnaus Jono (1385 paskelbtas Portugalijos karaliumi Jonu I) vadovaujamam sukilimui Jonas I Kastilietis prasidėjusį karą pralaimėjo (lemiamas Aljubarrotos mūšis įvyko 1385 08) ir pretenzijų į Portugalijos sostą atsisakė.
Alfonsas V Didžiadvasis (15 a. antros pusės manuskripto Aukso Vilnos ordino statutai, ordonansai ir herbynas, parengto Nyderlanduose, saugomo Nyderlandų karališkojoje bibliotekoje Hagoje, iliuminacija)
1390 Jonui I Kastiliečiui netikėtai mirus karaliumi tapo jo sūnus, dvylikametis Henrikas III (savarankiškai valdė nuo 1393). 1402 Henrikui III pavyko užvaldyti didumą Kanarų salų. 1406 mirus Henrikui III Kastilijos karaliumi tapo jo sūnus, dvimetis Jonas II (1405–54), už kurį iki 1418 valdė tėvo brolis Ferdinandas Trastamara (1380–1416) ir motina Kotryna iš Lankasterių, Jono Gentiečio duktė. 1412 Ferdinandas Trastamara tapo Aragono valdytoju, 1416 jam mirus Aragono sostą užėmė vyriausias sūnus Alfonsas V Didžiadvasis. Nors buvo pusbroliai ir vedę vienas kito seseris, Alfonsas V su broliais Henriku ir Jonu (nuo 1458 Aragono karalius Jonas II) nuolat stengėsi nustumti Joną II nuo valdžios, kelis kartus buvo jį pagrobę ir įkalinę. Pasinaudoję suirute jau įgiję galios Kastilijos didikai, vadovaujami Álvaro de Lunos (Donas Álvaras), faktiškai valdė šalį. 1443 Dono Álvaro vadovaujamiems didikams pavyko nugalėti Aragono Trastamaras Olmedo mūšyje.
1454 mirus Jonui II Kastilijos sostą užėmė jo sūnus Henrikas IV (1425–74). 1455 jis vedė Portugalijos princesę Joaną. Kilus įtarimų, kad 1462 gimusi Joana nėra Henriko IV duktė, 1468 Henrikui IV teko pasirašyti sutartį, kuria Kastilijos sosto įpėdine įvardyta jo įseserė Izabelė Kastilietė. Izabelei 1469 ištekėjus už Aragono karaliaus Jono II sūnaus, Sicilijos karaliaus Ferdinando, Henrikas IV sulaužęs susitarimą paveldėtoja vėl paskelbė dukterį Joaną. Užsitęsusį vidaus karą laimėjo Izabelės šalininkai, 1474 ji tapo Kastilijos, o 1479 – ir vyro paveldėto Aragono karaliene.
Kastilijos ir Aragono šakų Trastamaros Izabelė I Katalikė ir Ferdinandas II Katalikas (dar vadinami Karaliais Katalikais) laikomi Ispanijos suvienytojais. Jiems nukariavus paskutinę maurų valstybę Ispanijoje – Granados emyratą – buvo baigta rekonkista. 1478 Ispanijoje pradėti inkvizicijos teismai, 1492 Alhambros ediktu – žydų išvarymas iš Pirėnų pusiasalio. Karaliai Katalikai apmokėjo Kristupo Kolumbo 1492 ekspediciją, atradusią Amerikos žemyną. Izabelės I ir Ferdinando II vyriausia duktė Izabelė (1470–98) 1497 buvo ištekinta už Emanuelio I ir tapo Portugalijos karaliene. Jai mirus Emanuelio I žmona tapo jaunesnioji Izabelės sesuo Marija (1482–1517). Kita duktė Joana (Joana Pamišėlė) 1496 buvo ištekinta už Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimiliano I sūnaus Pilypo Habsburgo (Pilypas I Gražusis). 1504 mirus motinai Izabelei I ji paveldėjo Kastilijos sostą. 1506 mirus vyrui Pilypui I Gražiajam Joana susirgo, manoma, psichikos liga; kaip jos regentas 1506–16 valdė tėvas Ferdinandas II, vėliau, iki jos mirties 1555 – sūnus, Šventosios Romos imperijos imperatorius (nuo 1519) Karolis V.
Karaliai Katalikai priima grįžusį Kristupą Kolumbą (aliejus, 1839, dailininkas E. Delacroix, Toledo meno muziejus, Jungtinės Amerikos Valstijos)
Jauniausioji Karalių Katalikų duktė Kotryna Aragonietė 1509–33 buvo pirmoji Anglijos karaliaus Henriko VIII žmona (santuoka anuliuota), Anglijos karalienės (1553–58) Marijos I motina. Marijos I duktė 1554 buvo ištekinta už pusbrolio, Karolio V sūnaus, Ispanijos karaliaus Pilypo II (palikuonių nesusilaukė).
-Trastamara; -Karaliai Katalikai