trąšų gamyba

trąš gamýba, chemijos pramonės šaka, kurios įmonės gamina mineralines, organines-mineralines, bakterines ir mikroelementų trąšas. Jungtinių Tautų duomenimis, 2009 azoto trąšų daugiausia pagamino Kinija (45,5 mln. tonų, 1995–2009 padidino jų gamybą 2,45 karto), Indija (11,5 mln.), Jungtinės Amerikos Valstijos (8,2 mln.), Rusija (7,4 mln.), Brazilija (4,7 mln.), Lenkija (4,5 mln.), Dominikos Respublika (3,7 mln.), Iranas (2,6 mln.), Ukraina (2,2 mln.), Turkija (1,5 mln.), kalio trąšų – Rusija (4,7 mln. tonų), Indija (3,8 mln.), Vokietija (3,3 mln.), Kinija (3,2 mln.), Baltarusija (2,5 mln.), Čilė (1,3 mln.), kompleksinių trąšų (turinčių azoto, fosforo ir kalio) – Brazilija (20 mln. tonų), Rusija (6,4 mln.), Čilė (3,2 mln.), Vietnamas (2,5 mln.), Pietų Korėja (1,9 mln.), Ispanija (1,5 mln.), Suomija (1,3 mln.). Išplėtotą trąšų gamybos pramonę turi ir Kanada, Norvegija, Marokas, Izraelis, Japonija, Argentina, Didžioji Britanija, Lietuva, Vengrija, Meksika. Didžiausios bendrovės: PotashCorp, Agrium (abi Kanada), Yara International (Norvegija, įkurta 1905 ir pirmoji pradėjo gaminti azoto mineralines trąšas, 21 a. pradžioje didžiausia jų gamintoja pasaulyje), The Mosaic Company, CF Industries (abi Jungtinės Amerikos Valstijos), Uralkalij (gamina apie 20 % kalio trąšų pasaulinės produkcijos), JevroChim (abi Rusija), OCP (Marokas, didžiausia šalies įmonė ir didžiausia fosfatų eksportuotoja pasaulyje), Belaruskalij (Baltarusija), Israel Chemicals (Izraelis). Tarptautinė trąšų pramonės asociacija (įkurta 1927, būstinė Paryžiuje) 21 a. pradžioje vienijo 525 įmones iš 85 šalių (ir Lietuvos).

Pirmoji azoto mineralinė trąša – Čilėje randamas natūralus natrio nitratas (Čilės salietra) – plačiau pradėta naudoti 19 a. 4 dešimtmetyje. 1840 J. von Liebigas pasiūlė apdorojant gyvūnų kaulus sieros rūgštimi gauti fosforo trąšas – superfosfatą. 1842 Didžioji Britanija pagal šią technologiją pradėjo pramoniniu būdu gaminti superfosfatą iš kaulų, 1855 Prancūzija – iš gamtinių fosforitų. 19 a. 7 dešimtmetyje Prūsijoje iš Stassfurto druskingajame baseine išgaunamos kalio druskos pradėtos gaminti kalio trąšos (kalio chloridas, kalio sulfatas ir kitos). 1908 F. Haberiui ir C. Boschui iš vandenilio ir atmosferos azoto susintetinus amoniaką Vokietijoje, vėliau ir kitose šalyse ėmė kurtis amonio sulfato, kalcio nitrato (salietros) ir kitų azoto trąšų pramonė. Iki II pasaulinio karo, be Čilėje kasamos natūralios salietros, dirbtinių mineralinių trąšų daugiausia gamino Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir kai kurios kitos Europos šalys. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje trąšų svarbiausiomis gamintojomis pasaulyje tapo Kinija, Brazilija, Rusija, Indija.

LIETUVOJE 1868 Kaune (Aleksote) pastatyta pirmoji Rusijos imperijoje superfosfato gamykla veikė iki I pasaulinio karo. 1875–1939 tokia gamykla veikė ir Klaipėdoje (po II pasaulinio karo atstatyta gamykla Artojas veikė iki 1956). 1963 Kėdainių chemijos gamykla pradėjo gaminti superfosfatą, 20 a. 7 dešimtmečio pabaigoje–8 dešimtmečio pradžioje – jo mišinius su boru, fosforu (amofosą), kalio chloridu. 1965 pastatyta Jonavos azotinių trąšų gamykla gamino amoniakinį vandenį ir skystąjį amoniaką, 1966–71 – skystas kompleksines trąšas, nuo 1971 gamina karbamidą, nuo 1973 – amonio salietrą, nuo 1976 – nitrofoską. 1979 ši gamykla tapo gamybiniu susivienijimu Azotas, 1994 ją privatizavus – akcine bendrove Achema, didžiausia azoto trąšų gamintoja Baltijos šalyse (pagrindinė žaliava – gamtinės dujos), taip pat gamina biriuosius trąšų mišinius, smulkiai fasuotas ir skystas kompleksines trąšas kambario ir lauko augalams; 2011 pagamino 2,6 mln. tonų trąšų, dirbo daugiau kaip 1150 darbuotojų. Kėdainių chemijos gamykla 1996 tapo bendrove Lifosa (viena didžiausių Europoje fosforo trąšų gamintojų, svarbiausia produkcija – diamonio ir monokalcio fosfatas), 2011 produkciją eksportavo į 42 šalis, dirbo daugiau kaip 960 darbuotojų. Kompleksines granuliuotas trąšas, mikroelementų trąšas ir trąšų mišinius gamina Marijampolės bendrovė Arvi fertis (įkurta 1997, filialai Rusijoje ir Rumunijoje), per metus pagamina daugiau kaip 260 000 tonų, produkciją eksportuoja į Daniją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Švediją ir kitur. 2009 Lietuva pagamino daugiau kaip 1 017 000 tonų kompleksinių trąšų (pagal jų gamybą lenkia Vokietiją, Ukrainą, nedaug atsilieka nuo Lenkijos), daugiau kaip 627 000 tonų azoto trąšų. Organines trąšas – kompostą – iš žaliųjų atliekų (lapų, šakų, žolės, šieno) pramoniniu būdu ruošia Vilniaus bendrovė Juknevičiaus kompostas. Biohumuso organines trąšas gamina bendrovė Eco Solo (Ūta, Molėtų rajono savivaldybė). 1975 šalyje pagaminta 415 000 tonų mineralinių trąšų (skaičiuojant tik maistingųjų medžiagų – azoto ir fosforo – masę), 1980 – 612 000 tonų, 1985 – 747 000 tonų, 1990 – 483 000 tonų (iš jų azoto trąšų – 314 000 tonų). Trąšų gamybos svarbiausios produkcijos gamyba 1995–2011 pateikta lentelėje (Lietuvos statistikos departamento duomenys).

* tik maistingosios medžiagos – azoto – masė

2687

Tarptautinė trąšų pramonės asociacija; Arvi fertis