greitasis traukinys Šanchajuje (Kinija)
traukinỹs, sukabintų vagonų virtinė, traukiama (arba stumiama) bėgiais vieno arba kelių lokomotyvų arba motorinių vagonų. Be vagonų, traukinyje gali būti ir kitokių riedmenų (geležinkelio kranų, sniego valytuvų). Pagal paskirtį traukiniai būna keleiviniai, prekiniai, ūkiniai, refrižeratoriniai, gaisriniai ir kiti. Pagal traukos priemonę traukiniai skirstomi į dyzelinius ir elektrinius. Traukinių vagonų būna 5–60. Kiekvienam traukinio tipui nustatomi tam tikri parametrai (masė, ilgis, ašių skaičius, važiavimo greitis). Traukinio lokomotyvo brigada – 2 ar daugiau žmonių. Keleiviniuose traukiniuose dar gali būti vagonų palydovai. Traukinių eismas reguliuojamas geležinkelio signalizacijos, automatikos, telemechanikos priemonėmis. Atskirą traukinių grupę sudaro greitieji traukiniai. Būna greitieji prekiniai ir keleiviniai traukiniai, važiuojantys dideliu greičiu ir sustojantys tik didelėse stotyse.
Greičiausiais laikomi traukiniai, važinėjantys komerciniais maršrutais Prancūzijoje iki 320 km/h greičiu. Didžiausias traukinio greitis (574,8 km/h) 2007 pasiektas geležinkelio linijoje Strasbūras–Paryžius. Traukinio su magnetine pagalve greičio rekordas (603 km/h) 2015 pasiektas Japonijoje. Pirmasis garvežio traukiamas traukinys, kurį sudarė 21 keleivinis ir 12 krovininių vagonų, pradėjo važinėti 1825 maršrutu Stocktonas–Darlingtonas.
LIETUVOJE traukinių eismas pradėtas 1862, atidarius geležinkelio liniją Sankt Peterburgas–Varšuva su atšaka į Kybartus. 1975 maršrutu Vilniaus–Kaunas pradėjo važinėti pirmasis elektrinis traukinys.