tráuma (gr. žaizda, sužalojimas), išorinio veiksnio sukeltas organizmo audinių ar organų sužalojimas arba psichikos sukrėtimas, kurio padariniai ilgai neišnyksta. Pagal žalojantį veiksnį skiriama mechaninė trauma (pvz., audinių suspaudimas), cheminė trauma (apsinuodijimas rūgštimis ar šarmais), terminė trauma (nudegimas, nušalimas), elektros trauma (sužalojimas elektros srove), psichikos trauma (pvz., po sunkių išgyvenimų). Trauma būna uždara – nepažeidžiamas odos ir gleivinės vientisumas ir atvira, tuomet atsiranda žaizda. Sunkios traumos, pvz., kaulų lūžis, sąnarių išnirimas, audinių sutraiškymas, sukelia didelių anatominių pokyčių ir sutrikdo organizmo funkcijas. Dėl sunkios traumos gali būti trauminis šokas, atsiranda pavojus gyvybei. Pagal vietą, kurioje įvyko, trauma būna buitinė, gamybinė, sportinė, transporto.
1334